Kaip įvertinti, kam skolintis apsimoka?

Šiuo metu įvairių paskolų, neįskaitant būsto kredito, turi 4 iš 10 šalies gyventojų, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Tyrimo duomenimis, dauguma gyventojų (76 proc.), planuodami didesnius pirkinius, labiau norėtų jiems sutaupyti, 23 proc. mieliau nusipirktų iškart ir vėliau mokėtų paskolos įmokas. Kaip įvertinti, kam skolintis pravartu? 

„Tyrimo duomenys rodo, kad  dauguma gyventojų didesniems pirkiniams norėtų sutaupyti, tačiau veikiausiai tai pavyksta ne visiems, nes paskolų, neįskaitant būsto kredito, bent kartą yra turėję 40 proc. gyventojų. Skolintis pirkiniams verta tuomet, kai tai, ką įsigyjame už skolintas lėšas, suteikia mums naudos, pagerina buitį, gyvenimo kokybę, leidžia ilgainiui sutaupyti laiko ar papildomai užsidirbti“, – sako Eglė Dovbyšienė, SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė. 

Tyrimo duomenimis, dažniausiai gyventojai (45 proc.) yra pasiskolinę iki 1 tūkst. eurų. Turinčių didesnes paskolas atitinkamai mažėja: nuo 1 iki 5 tūkst. eurų siekiančias paskolas turi 29 proc. gyventojų, dar 16 proc. turi nuo 5 iki 10 tūkst. eurų  paskolas, 10 proc. – daugiau negu 10 tūkst. eurų. 

Dažniausiai gyventojai sako, kad pirkiniams daugiau negu 1 tūkst. eurų yra skolinęsi kartą (42 proc.) arba du kartus (29 proc.) per savo gyvenimą. 

Kaip nuspręsti, ar skolinti pirkiniui apsimoka?

• Įvertinkite, ką gausite įsigiję pirkinį už skolintas lėšas. Pavyzdžiui, galbūt  automobilis, kurį įsigysite už skolintas lėšas, padės sutaupyti laiko ar važinėti į geriau mokamą darbą kitame mieste, paskola studijoms – gauti geresnį išsilavinimą, kuris vėliau padės rasti geresnį darbą, o paskola sveikatos reikmėms, tarkim, lazerinei akių operacijai, paskatins labiau savimi pasitikėti.
• Ar pirktumėte pirkinį už savus pinigus? Geras būdas, kaip įvertinti, ar tam tikram dalykui ar daiktui verta skolintis, tai pasvarstyti, ar tikrai pirktumėte jį už savo sutaupytus pinigus.
• Apgalvokite pirkinius. Tvarių finansų požiūriu nevertėtų skolintis pinigų greitiems norams patenkinti,  neapgalvotiems, neplanuotiems pirkiniams, kurių prieš tai nebuvote numatę pirkti, ar prabangos prekėms, kurioms vertėtų sutaupyti.
• Įvertinkite savo galimybes. Vienas iš paprastų ir gyvenimiškų patarimų, kaip įvertinti, ar esate pasiruošę paskolą, 3–6 mėnesius pamėginti gyventi be tokios sumos pinigų, kurią skirtumėte paskolos įmokai. Pavyzdžiui, jei planuojate pasiskolinti automobiliui, kurio įmoka bus 160 eurų kiekvieną mėnesį, dar iki sprendimo pamėginkite gyventi be šios sumos ir stebėkite, kaip keičiasi Jūsų gyvenimo kokybė. Ar sudėtinga? Ar visai nejaučiate jokios įtakos? Jei jaučiatės gerai, komfortiškai, netenka savęs riboti, tuomet esate pasiruošę ir skolintis automobiliui yra verta. Toks būdas padeda pasverti, ar sprendimas skolintis bus tvarus finansų požiūriu.
• Atidžiai nagrinėkite paskolų sąlygas. Visada svarbu atidžiai išnagrinėti ir apsvarstyti paskolos sąlygas – kokią sumą ir kuriam laikotarpiui skolinsitės, kokios bus paskolos palūkanos, kokią įmoką teks mokėti per mėnesį. Pavyzdžiui, imant vartojimo paskolą, svarbu žinoti, kad palūkanos sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos. Tikrasis procentas, kurį teks sumokėti nuo skolinamos sumos, įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN). Skamba gana sudėtingai, bet verta įsiminti šį ilgą terminą. Bendroj vartojimo kredito kainos metinė norma – tai procentinis dydis, apskaičiuojamas pagal nustatytą formulę ir apimantis visas kliento išlaidas, kurios sumokamos už paimtą vartojimo kreditą. Kuo šis rodiklis yra mažesnis, tuo už vartojimo paskolą sumokėsite mažiau. Šis dydis praverčia lyginant įvairius paskolų pasiūlymus. 

Apie tyrimą

Gyventojų vartojimo įpročių tyrimą Baltijos šalyse  SEB banko iniciatyva atliko bendrovė „Norstat“, internetu apklaususi po 1 000 respondentų, kurių amžius – 18–65 metai.