Kaip žaliasis būstas padeda mažinti išlaidas?
Šaldytuvas, elektrinė viryklė, karštas vanduo ir šildymo sistema – būstas nuolat vartoja energiją. Eurostato duomenimis, namų ūkiams tenka apie 27 proc. visos Europos Sąjungoje suvartojamos energijos. Didelė dalis šios energijos pagaminama deginant iškastinį kurą. Taigi įsirengdami saulės elektrines ir diegdami išmaniuosius sprendimus savo namuose, gyventojai prisideda prie svarbių žaliųjų pokyčių ir šalies energetinės nepriklausomybės.
SEB banko tvarumo vadovas Audrius Rutkauskas pastebi, kad statydami naują ar renovuodami senesnį būstą žmonės vis dažniau konsultuojasi dėl ilgalaikės savo sprendimų įtakos aplinkai.
„Klientai atkreipia dėmesį į sprendimus, kurie padėtų prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir kartu sumažintų ir būsto išlaikymo sąnaudas, išlaidas už energiją“, – SEB banko neseniai surengtoje diskusijoje sakė A. Rutkauskas
Žaliasis būstas – tarsi nauja evoliucijos pakopa
Išmaniųjų sprendimų sistemas būstuose diegiančios bendrovės „Infobitai“ vadovas Raimondas
Rakauskas nurodo, kad dažnai išmaniosios technologijos gyventojams asocijuojasi su didele kaina ir prabanga. Tačiau, anot eksperto, pastebimas energijos taupymas namuose prasideda nuo sprendimų, kuriems pakanka 1–2 tūkst. eurų, o jų naudą iškart galima pamatyti sąskaitose už suvartotą energiją.
„Pastangos mažinti sąnaudas yra didelė verslo ir žmogaus gyvenimo evoliucijos jėga. Ir žaliojo, ir išmaniojo būsto idėjos yra skirtos efektyvesniam energijos vartojimui didinti. Kiekvienas žingsnis šia kryptimi – tai daugiau išsaugotų gamtos išteklių, švaresnė aplinka, geresnė savijauta“, – teigia R. Rakauskas. Anot jo, daugiausia sutaupyti galima išmaniai valdant būsto šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemą, nes būtent jai tenka didžiausia dalis suvartojamos energijos.
R. Rakausko teigimu, išmanieji sprendimai ir padeda sutaupyti, ir palengvina gyvenimą. „Vaizdžiai kalbant, išmanioji namų aplinka žino, kad per atostogas nieko nėra namuose, tad žiemą leidžia vidaus temperatūrai nukristi iki 14 laipsnių, o vasarą – įkaisti iki 27 laipsnių šilumos. Vien šie algoritmai lemia mažesnes sąskaitas už energiją, suvartotą patalpoms šildyti ir vėsinti. Dar daugiau sutaupoma, jei sistema reaguoja į individualius gyventojų įpročius ir elgseną – automatiškai paleidžiama daugybė sąveikaujančių procesų, kuriuos kontroliuodamas mechaniškai žmogus išeikvotų nemažai laiko ir jėgų“, – pastebi išmaniųjų namų ekspertas.
Kalbėdamas apie išmaniųjų namų ateitį, R. Rakauskas akcentuoja dirbtinio intelekto technologijų svarbą – gali būti, kad namai taip prisitaikys prie šeimininkų, kad per akimirką atpažins slenkstį peržengusio žmogaus savijautą ir sukurs atitinkamą aplinką: paleis muzikinį foną, į kambarį įleis daugiau gryno oro, paleis dušą ir pakvies išsimaudyti. Išmanusis būstas bus tarsi geros savijautos koordinatorius ir patarėjas.
„Įsivaizduokite namą, kuris puikiai jus pažįsta ir kiekvieną kartą žino, kaip geriausiai jumis pasirūpinti“, – ateities vizijas apibendrina bendrovės „Infobitai“ („Liberti išmaniam gyvenimui“) vadovas R. Rakauskas.
Investicijos – į didesnį tvarumą ir ramesnį miegą
Vis dėlto, kad visuomenė priartėtų prie išmanių žaliųjų namų vizijos, teks sugriauti ne vieną dabar vyraujantį mąstymo stereotipą. Tuo įsitikinęs bendrovės „Ignitis“ plėtros vadovas Karolis Dargis. Pasak jo, daugelis žmonių bet kokias naujoves linkę vertinti įtariai. Dėl to atsiranda įvairių mitų.
„Šiuo metu Lietuvoje vyksta aktyvi saulės elektrinių plėtra. Gana daug žmonių supranta pažangiųjų technologijų privalumus ir ekonominę vertę, nors prieš kelerius metus nuolat teko girdėti nuogąstavimų, kad saulės elektrinė ant nuosavo namo stogo pritrauks žaibą, sulaužys stogą, greitai suges ir t. t.“, – dalinasi K. Dargis.
Pasak jo, užteko poros metų praktikos, kad visi mitai išsisklaidytų. „Kai gyventojai yra motyvuoti, jie daugiau domisi, kaip patys gali tapti gamintojais. Jie patys iš arti pamato, kaip saugiai ir paprastai elektrinės yra įrengiamos – konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai yra pritaikomi kiekvienam stogui. O galiausiai gyventojams nuo 2019 metų yra atverta galimybė turėti geografiškai nutolusią elektrinę – savo reikmėms įsigyti arba išsinuomoti dalį saulės parko“, – dėsto „Ignitis“ plėtros vadovas.
K. Dargio teigimu, padidėjusios elektros energijos kainos paskatino žmones pirkti saulės parkus ir įsirengti nuosavas elektrines. Eksperto nuomone, smarkiai išaugusi paklausa atslūgs negreitai – elektrą gaminančių namų ūkių skaičius dar augs eksponentiškai.
„Kaimynų pavyzdžiai, kai už elektrą mokama 70 proc. mažiau, žmonėms daro didelę įtaką. Šiandien turime klientų, kuriems elektrinė atsipirko vos per dvejus metus., t. y. labai greitai. Todėl geriausias sprendimas yra investuoti dabar ir mažiau jaudintis dėl kainų šuolių ir kitų pokyčių energijos rinkose“, – kalba K. Dargis. Anot jo, su valstybės parama gyventojams saulės elektrinė turėtų vidutiniškai atsipirkti per 3–5 metus, bet labai svarbu pasirinkti patikimą įmonę, kurios specialistai tinkamai įrengtų ir prižiūrėtų įrenginius, suteiktų ilgalaikę garantiją.
SEB banko tvarumo vadovas A. Rutkauskas primena ilgalaikius Europos Sąjungos planus – pasiekti, kad iki 2030 metų 45 proc. Europos Sąjungoje suvartojamos energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, o 2050 metais pasiekti 100 proc. ir užtikrinti neutralų poveikį klimatui. Anot A. Rutkausko, prie šių tikslų gali prisidėti kiekvienas Lietuvos gyventojas, atsižvelgdamas į tai, kad būstas yra ilgalaikė žmogaus investicija į tvarumą.
