Kodėl priežastys persėsti į elektromobilį tampa vis svaresnės?

Augant degalų kainoms, pastebimai padidėjo ir kasdienių kelionių automobiliu kaina. SEB banko analitikai skaičiuoja, kad benzinu varomo automobilio vairuotojo išlaidos didėja kur kas labiau negu asmens, kuris savo kelionėms renkasi elektromobilį. Kiek įmanoma sutaupyti penkerius metus vairuojant žaliąjį transportą?

„Nors dabar naujas elektra varomas modelis kainuoja maždaug trečdaliu daugiau negu benzininis analogas, tačiau mažesnės eksploatacijos sąnaudos ir išlaidos energijai per kelerius metus viską apverčia aukštyn kojomis. Taigi, renkantis transporto priemonę, derėtų atsižvelgti į būsimus poreikius ir  bendras išlaidas, ilgalaikes tendencijas bei  prognozes, pavyzdžiui, dėl taršos mokesčių ar eismo ribojimų automobiliams su vidaus degimo varikliais“, – teigia SEB Baltijos šalių lizingo vadovas Saulius Mickus.

Brango ir benzinas, ir benzinu varomi modeliai
Įsigiję naują automobilį, Lietuvos gyventojai juo važinėja gana ilgai, tad penkeri metai – tinkamas laikas nustatyti, kokie yra elektromobilio, hibridinio ir benzinu varomo automobilio kainų ir sąnaudų skirtumai. Atliekant tyrimą buvo pasirinktas gamintojas, siūlantis visus tris to paties modelio, kuriais prekiaujama ir Lietuvoje, variantus.

Panašią analizę SEB bankas atliko ir pernai, tad šiemet analitikai pastebėjo, kad per metus naujo benzinu varomo modelio kaina padidėjo 11,6 proc. ir siekė beveik 25 tūkst. Eurų, o hibridinio ir elektra varomo automobilio kainos liko beveik tokios pat. Hibridinis automobilis kainuoja 25,6 tūkst. eurų, elektromobilis – 36 tūkst. eurų. 

Analizė buvo atlikta taikant šias prielaidas:
•    lyginami baziniai variantai 
•    automobiliai yra draudžiami kasko draudimu 
•    skaičiuojami taršos, registracijos, techninės apžiūros mokesčiai
•    60 mėnesių techninės priežiūros sąnaudos apskaičiuojamos pagal atstovų pateiktus duomenis 
•    elektromobiliui nereikia namų įkrovimo stotelės – naudojamasi viešąja infrastruktūra, vienos kilovatvalandės kaina yra 0,35 euro, vieno litro benzino kaina – 1,39 euro 
•    apskaičiuota, kad automobilis gali būti įkraunamas namuose – pridedama el. stotelės kaina ir sąlyga, jog kraunama naktį, yra dviejų laiko zonų skaitiklis – 0,087 euro
•    automobiliu bus naudojamasi penkerius metus
•    nuvažiuotas atstumas bus 100 tūkst. kilometrų 
•    rinkos vertė po penkerių metų bus 30 proc. naujo automobilio kainos

Taikant šias prielaidas, nustatyta, kad per penkerius metus benzinu varomas modelis savininkui kainuos apie 40 tūkst. eurų, hibridinis – beveik 37 tūkst. eurų, o elektromobilis – kiek daugiau negu 46 tūkst. eurų.

„Iš pirminės analizės susidaro įspūdis, kad geriausios kortos – hibridinių automobilių savininkų rankose. Tačiau viskas pasikeičia, jeigu atsižvelgiame į finansinę valstybės paskatą mažiau taršioms transporto priemonėms įsigyti ir į elektromobilių vairuotojams taikomas nuolaidas. Europos Sąjungos žaliasis kursas fokusuojasi į transporto parko permainas, o Lietuva joms pritaria. SEB žaliojo lizingo rezultatai taip pat rodo, kad palankesnės sąlygos įsigyti elektromobilį daro įtaką vairuotojų sprendimams“, – sako S. Mickus. Per aštuonis šių metų mėnesius SEB bankas sudarė pusketvirto karto daugiau žaliojo lizingo sutarčių negu per tą patį laikotarpį pernai.

Šiuo metu valstybės išmoka įsigyjant naują elektromobilį yra 5 tūkst. eurų, naudotą – 2,5 tūkst. eurų. Pasinaudojus galimybe, elektromobilio kaina smarkiai priartėja prie kitų variantų kainų. 

Anot S. Mickaus, benzinu varomus automobilius vairuojantys žmonės greičiausiai pastebėjo, kad jų išlaidos transportui šiemet yra didesnės. Jeigu panašios tendencijos išliktų penkerius metus, automobilių su vidaus degimo varikliais išlaidos būtų septintadaliu didesnės, palyginti su praėjusių metų analizės duomenimis. Hibridinio automobilio savininko išlaidos didėtų 6,5 proc., o elektromobilio – vos 1 procentu. Analitikų teigimu, didįjį skirtumą šiemet lemia būtent benzino kainos šuolis, nors elektros energijos kainos irgi juda aukštyn.

Elektromobilio pranašumai: kelionės kilometras pigesnis, likutinė vertė – didesnė 
Europos Sąjungos dėmesys klimato kaitos mažinimui ir automobilių gamintojų įsipareigojimai, S. Mickaus teigimu, leidžia daryti prielaidas, kad pokyčiai yra neišvengiami. Lietuva palaiko permainas – siekia, kad 2030 metais 20 proc. lengvųjų automobilių parko sudarytų elektromobiliai. O viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų šalyje turėtų pagausėti net 15 kartų – iš viso bus įrengta 60 tūkstančių. Dalis šių prieigų bus viešos , t. y. įkrauti transporto priemonę bus galima nemokamai.  

Kita vertus, elektromobilių vairuotojai žino, kad nemokamai įkrauti bateriją galima ne kiekvienoje prieigoje. Į tai atsižvelgė ir SEB analitikai, skaičiuodami penkerių metų išlaidas energijai. Taikyta prielaida, kad, naudojant nemokamą elektrą, bus nuvažiuojama pusė atstumo, o kitą pusę teks mokėti po 0,35 euro už kiekvieną sunaudotą kilovatvalandę arba namuose įsirengti nuosavą įkrovimo stotelę ir įkrauti automobilį nakties metu, kai kilovatvalandės kaina 0,087 euro.

Paaiškėjo, kad automobilis, varomas vidaus degimo varikliu, per penkerius metus sudegins degalų už 10,2 tūkst. eurų, hibridinis – už 6,8 tūkst. eurų. Taikant pirmiau minėtą prielaidą, elektromobilio energijai per šį laikotarpį teks išleisti maždaug 2,5 tūkst. eurų, o kraunant namuose – apie 1 220 eurų. Įvertinus išlaidas degalams ir energijai,  galima teigti , kad kelionės elektromobiliu kainuoja pigiausiai. Pastebimai mažesnės išlaidos degalams ir pigesnė techninė priežiūra per penkerius metus lemia, kad aplinkai draugiškas elektromobilis įgyja pranašumą ir ekonominiu atžvilgiu. 

Be to, po penkerių metų skirsis likutinė transporto priemonių vertė. Benzinu varomas automobilis kainuos 7,4 tūkst. eurų, hibridinis variantas – 7,6 tūkst. eurų, o elektromobilis – beveik 11 tūkst. eurų. 

Jeigu likutinė vertė atimama iš automobilio kainos ir penkerių metų išlaidų sumos, išeina, kad benzinu varomas automobilis atsieina maždaug 32,2 tūkst. eurų, hibridinis variantas – 29,3 tūkst. eurų, o elektromobilis – 28 tūkst. eurų.

Geriausias CO2 problemos sprendimas
Nulinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų. Ekonomika ir visuomenės gyvenimas per ateinančius dešimtmečius turi pasikeisti taip, kad iki 2050 metų neigiamas žmogaus veiklos poveikis aplinkai smarkiai sumažėtų. Europos keliais važinėjantys automobiliai turės būti kitokie. 

Remiantis skirtingais šaltiniais, nustatyta, kad vidutiniškai vienas litras benzino degdamas išskiria 2 392 gramus CO2. Apskaičiuoja, kad 100 tūkst. kilometrų nuriedėjęs benzinu varomas automobilis į aplinką paskleidžia 17,7 tonos CO2. Aplinkosaugos požiūriu tai yra opiausia problema, nors gamintojai investuoja ir tobulina vidaus degimo variklių technologijas, kad emisijos būtų mažesnės. Atitinkamai hibridinio varianto pėdsakas – beveik 12 tonų CO2. 

Savo ruožtu, jeigu elektromobiliui įkrauti naudojama tik elektra iš atsinaujinančių energijos šaltinių, elektromobilio savininkai gali džiaugtis nuline CO2 emisija ir savo indėliu į švaresnę aplinką. 

SEB bankas nuosekliai skatina aplinkai mažiau taršių automobilių įsigijimą, taikydamas mažesnes palūkanas klientams, kurie lizingu įsigyja būtent tokias transporto priemones. Elektromobilius planuojantys įsigyti klientai šiuo metu gali tikėtis geriausių sutarties sąlygų (palūkanos1,45 proc.).

*Skaičiavimai atlikti vertinant „Huyndai Kona“ modelį.