Lietuvos ekonomika – geopolitinių audrų apsuptyje

Pandemija traukiasi iš didžiausių nerimą šiais metais keliančių grėsmių Lietuvos ekonomikai, užleisdama vietą geopolitinei rizikai. Tačiau, esant dabartinei padėčiai, nenorime pernelyg krūpčioti, nes Lietuvos gyventojai ir verslas daug kartų įrodė, kad vis dar mokame greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją pasaulyje ir mūsų šalyje. Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę pabloginome minimaliai nuo 3,6 iki 3,5 procento. Rusijos invazija į Ukrainą ar užsitęsę nepalankūs Kinijos veiksmai Lietuvos įmonių atžvilgiu darytų neigiamą įtaką ekonomikos prognozėms. Šįkart ir vėl labiausiai pakeitėme vidutinės metinės infliacijos 2022 metais prognozę – ją padidinome nuo 5,4 iki 7,2 procento. Manome, kad didžiųjų valstybių centriniai bankai bus daug ryžtingesni, negu manyta anksčiau, ir bazines palūkanas didins greičiau. Prognozuojame, kad Europos Centrinis Bankas palūkanų normų šiemet nekeis, tačiau tą jau padarys kitų metų antrą pusmetį. Šias ir kitas SEB grupės ekonomistų įžvalgas galite rasti antradienį paskelbtuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“. 

„Nordic Outlook“ leidinį galite rasti čia, o „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ 77 numerį – čia.

Šių metų ekonomikos augimo prognozė sumažinta nedaug

Pasibaigusių 2021 metų BVP augimo 4,9 proc. prognozės nekeičiame ir manome, kad paskutinį metų ketvirtį metinis BVP pokytis buvo 5 procentai. Tai atsargi prognozė ir nemaža tikimybė, kad paskutinį metų ketvirtį pokytis buvo ir didesnis. Nuo praėjusių metų rugpjūčio prognozavome, kad šiemet ekonomika augs 3,6 proc., o dabar prognozę mažiname tik iki 3,5 procento. 

Visų pirma todėl, kad ankstesnė augimo prognozė buvo gana konservatyvi. Antra, praėjusiais metais darėme prielaidą, kad kalio trąšų tranzitas ir krova sustos nuo praėjusių metų gruodžio, tačiau to neįvyko. Galiausiai nenorime pernelyg skubėti į pagrindinį ekonomikos raidos scenarijų įtraukti pesimistinių prielaidų dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto ar Lietuvos ir Kinijos politinių nesutarimų įtakos ekonomikai.

Darome prielaidą, kad omikrono atvejų šuolis turės nedidelę įtaką Lietuvos ekonomikai pirmą ketvirtį, o antrą ir trečią ketvirtį paslaugų vartojimo mastas vėl sparčiai ūgtels. Infliacija praėjusių metų pabaigoje dar nedarė didelės įtakos realiam vartojimui, tačiau pirmą metų pusmetį vartojimo augimo tempas gerokai sulėtės. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad, nors ir lėčiau, eksporto rinkose prekių ir paslaugų paklausa šiemet toliau augs, todėl užsakymais eksportuojantis sektorius skųstis pernelyg neturėtų. Žinoma, energetinių produktų kainų šuolis apkarpys pelningumą, tačiau ši problema yra panaši visoje Europoje. 

Infliacijos prognozė dar padidinta

Palyginti su lapkričiu, kai paskutinį kartą buvo atnaujintos prognozės, labiausiai pakoregavome 2022 metų infliacijos prognozę. Ji padidinta nuo 5,4 iki 7,2 proc., atsižvelgiant į tai, kad lapkritį ir gruodį infliacija buvo gerokai didesnė, negu prognozavome anksčiau, o šių metų sausį ir vasarį infliacija taip pat bus didesnė, negu manėme prieš porą mėnesių. Išlaikome prielaidą, kad metinės infliacijos pikas bus pasiektas vasarį, o vėliau dėl mažėjančių šilumos energijos ir besistabilizuojančių maisto kainų infliacija ims trauktis. Jeigu geopolitinė įtampa regione visgi dar augs ir gamtinių dujų kainos nuo antro ketvirčio negrįš į 40–60 eurų už megavatvalandę, infliacija Lietuvoje bus dar didesnė, negu dabar prognozuojame. Grynoji infliacija, atmetus energetikos produktų ir maisto kainų įtaką, piką pasieks keliais mėnesiais vėliau ir išliks gana didelė per visus šiuos metus, nes prekybininkai ir paslaugų teikėjai didesnes žaliavų, darbo jėgos, nuomos sąnaudas toliau kels į galutinę produktų ir paslaugų kainą.  

Vidutinis darbo užmokestis šiemet tebeaugs sparčiai

Atsižvelgdami į darbuotojams išliekančią palankią padėtį darbo rinkoje, pagerinome vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius 2022 metais prognozę nuo 8,7 iki 9,1 proc., o 2023 metų – nuo 6,5 proc. iki 7 procentų. Pagrindinė priežastis, kodėl šių metų vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozė yra 1 proc. punktu mažesnė už praėjusių metų algų augimo tempą, yra ta, kad tikimės, jog šiemet algos viešajame sektoriuje augs lėčiau negu pernai.

Nuo šių metų pradžios minimali mėnesio alga padidėjo nuo 642 iki 730 eurų, arba beveik 14 proc., ir tai bus viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šių metų pradžioje ypač augs atlyginimai tuose sektoriuose, kur darbuotojų, gaunančių atlyginimus, beveik atitinkančius minimalią mėnesio algą, dalis yra didesnė. Tai tokie sektoriai kaip apgyvendinimo ir maitinimo, administravimo, transporto. Taip pat algos sparčiai kils ir ten, kur labiausiai trūksta darbuotojų ir kur įmonių galimybės mokėti daugiau bus pakankamos. Nors informacinių technologijų sektoriuje algos ir taip yra didžiausios, tačiau nepanašu, kad jos šiemet augtų daug lėčiau.

Pabloginta 2022 metų euro zonos ir JAV ekonomikos augimo prognozė

Dėl omikrono neigiamos įtakos pirmą šių metų ketvirtį ir dėl išliksiančių tiekimo grandinės trikdžių SEB grupės ekonomistai pablogino šių metų euro zonos BVP augimo prognozę nuo 4,4 iki 4 procentų. Šoktelėjusios energetikos išteklių kainos taip pat darys neigiamą įtaką namų ūkių vartojimo augimui. Pramonė užsakymais nesiskundžia, ir sparčiau augti trukdo tik tiekimo problemos ir sunkumai pritraukiant darbuotojų. Nedarbo lygis euro zonoje jau krito iki lygio, buvusio prieš pandemiją. Paslaugų sektorius pirmą ketvirtį nukentės nuo didesnių ribojimų ir mažesnio gyventojų judėjimo, tačiau vėlesniais ketvirčiais šis sektorius turėtų augti vėl sparčiai. 

Jeigu energetinių išteklių kainos tarptautinėje rinkoje nešoktels aukštyn artimiausiomis savaitėmis, galima teigti, kad metinės infliacijos pikas euro zonoje jau lieka už nugaros. Tiesa, vidutinė metinė infliacija šiemet dar sieks 3,7 proc., o kitąmet sumažės iki 1,3 procento. Grynoji infliacija ir jos lūkesčiai artimiausiais metais priartės prie ECB siekiamų dydžių, todėl tikimės, kad ECB 2023 metų antrą pusmetį padidins bazines palūkanų normas 25 proc. punktais. 

JAV ekonomika,  kaip ir euro zonos ekonomika, šių metų pradžioje taip pat susiduria su panašiais iššūkiais, todėl sumažiname šių metų BVP augimo prognozę nuo 3,9 iki 3,5 procento. Tiesa, JAV infliacija yra gerokai didesnė, o ir darbo rinka gerokai labiau įkaitusi, todėl JAV centrinis bankas šiemet turėtų sparčiai didinti bazinę palūkanų normą. Prognozuojame, kad šiemet ji bus padidinta keturis kartus, o kitąmet – tris ir 2023 metų pabaigoje sieks 2 procentus. Centrinis bankas turėtų pabaigti vertybinių popierių supirkimo programą kovą, o centrinio banko turima vertybinių popierių suma pradės mažėti šių metų pabaigoje. JAV doleris per šių metų pirmą pusmetį dar turėtų sustiprėti euro atžvilgiu, tačiau nuo antro pusmečio jau laukiame euro stiprėjimo ir galvojame, kad kitų metų pabaigoje euras gali būti vertas 1,21 JAV dolerio.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas