Nauja sukčių taktika: moko klientus, kaip apeiti banko saugumo reikalavimus

Žinote, kas yra brangiausia valiuta? Pasitikėjimas. Toks svarbus mūsų kasdieniame gyvenime – nuo santykių šeimoje iki darbo ir verslo partnerystės – jis tampa galingu įrankiu sukčių rankose. Pastaruoju metu daugėja sukčiavimo atvejų, kai apsimetėliai finansų brokeriai sugeba taip susukti galvą gyventojams, kad šie, net tiesiogiai įspėti banko specialistų, tęsia savo „investavimo“ veiklą. Naujausia banko specialistų patirtis rodo, kad sukčiai prakuto net pamokyti savo aukas, kaip „teisingai“ bendrauti su banku, jei šiam kiltų įtarimų dėl klientui nebūdingų finansinių operacijų. 

SEB banko duomenys rodo, kad į įvairias turto klases ir priemones investuoja kas antras šalies gyventojas. Iš dalies tai lemia vis didėjantis finansinis raštingumas ir rekordinė infliacija, kuri tirpdo gyventojų santaupas, tad nemažai žmonių suskubo ieškoti būdų, kaip apsaugoti savo pinigus. Atitinkamai sureagavo ir sukčiai: toliau plinta vadinamasis investicinis sukčiavimas, kai gyventojai sulaukia skambučių iš finansų brokeriais apsimetusių asmenų su pasiūlymais investuoti, ir taip yra vedami jų per „finansų pasaulį“, kad lieka tuščiomis kišenėmis.  

Investicinio sukčiavimo schema gana paprasta. Asmuo dažniausiai sulaukia skambučio arba žinutės. Pokalbio metu finansų brokeriu prisistatęs sukčius pasiūlo investuoti į vieną ar kitą finansinę priemonę, dažniausiai – į kriptovaliutas. Masalu tampa įspūdinga finansinė grąža už investuotus pinigus – greitas ir didelis uždarbis, taip pat neva patrauklios investavimo sąlygos – nereikia didelių pinigų, pakanka vos šimto ar kelių šimtų eurų.

Galima sukčių auka lyg už rankos vedama per visą procesą: norint įtikinti, demonstruojami pasiekti įspūdingi rezultatai, padedama atidaryti fiktyvi investicinė sąskaita. Naudojami ir vaizdo skambučiai, ir investicinė grąža, kuri laikas nuo laiko pervedama investuotojui taip stengiantis sukurti pasitikėjimą brokeriu, sudaryti įspūdį, kad platforma teisėta, o būsima investicinė grąža garantuota. Užkibusius ant kabliuko sukčiai netgi primoko, ką sakyti ir kaip argumentuoti savo pavedimus banko specialistams, jei šie susisiektų dėl įtartinų operacijų. Neretais atvejais į sukčių pinkles patekę žmonės banko darbuotojams net primygtinai įrodinėja, kad jų brokerio reputacija nepriekaištinga, siuntinėdami bankui fiktyvius dokumentus. Tol, kol  toks brokeris dingsta su visais pinigais. 

Kad taktika veiksminga, rodo išaugęs tokių atvejų skaičius. SEB banko duomenimis, trečią šių metų ketvirtį investicinio sukčiavimo nuostolis buvo 44 proc. didesnis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Didėja ne tik mastas, bet ir nuostolių sumos. Jei prieš metus vidutinė suma, kurios neteko gyventojai dėl tokių sukčių veiklos, buvo kiek didesnė negu  2,5 tūkst. eurų, tai šiemet ji peržengė trijų tūkstančių ribą.  

Pagrindinis klausimas šioje situacijoje yra, kaip nustatyti ar jūs sulaukėte blogų ketinimų turinčio asmens skambučio, ar tiesiog esate supažindinamas su tikra finansine priemone. Yra keletas požymių, kurie padeda nustatyti sukčiavimo veiklą ir imtis veiksmų išvengiant finansinių nuostolių.

• Pirmiausia – kalba. Dažniausiai brokeriais prisistatę asmenys kalba ne lietuvių, o viena iš užsienio kalbų. Paprastai tai būna rusų kalba, bet kartais pasitaiko ir angliškai kalbančių sukčių. Išgirdus telefonu pasiūlymą investuoti ne valstybine kalba, iš karto turi kilti įtarimas, kad skambina sukčius.
• Antras požymis – instrukcija, kaip elgtis su banku. Banko saugumo specialistai, pastebėję įtartinas operacijas, susisiekia su klientu ir pradeda klausinėti apie  jų pagrįstumą. Sukčių veikla dažnai remiasi socialine inžinerija ir psichologija, tad šiai situacijai jie būna pasiruošę. Iš klientų sulaukiame  patvirtinimų, kad jie ir tikėjosi banko specialistų klausimų, nes buvo apie tai iš anksto įspėti. Klientai pateikia iš anksto parengtus atsakymus ar net fiktyvius, brokerių parūpintus tikrovę liudijančius dokumentus. Įsidėmėkite: joks finansų brokeris jūsų nemokys, kaip kalbėti su banko specialistais, nerengs įvairių pokalbių scenarijų ir nepatars, kaip užbėgti klausimams už akių.
• Trečias požymis – individualus pasiūlymas. Dažnai sukčiai siekia izoliuoti auką nuo aplinkos, nes aplinkiniai gali pradėti kelti nepatogius klausimus ar atkalbinėti. Tad, jei sulaukiate raginimų nesidalinti informacija, nesikonsultuoti su aplinkiniais, tai gali būti požymis, kad su jumis susisiekęs asmuo yra sukčius. 

Apsisaugoti padeda kritiškumas ir informacijos tikrinimas. Prieš priimdami sprendimą dėl investavimo, įvertinkite, ar siūlantis asmuo ar įstaiga turi leidimą verstis šita veikla.  Investavimas yra licencijuojama veikla – Lietuvos banko svetainėje galima patikrinti išduotus leidimus. Taip pat visi dokumentai, susiję su investicijomis, turi būti pateikti raštiškai ir valstybine kalba. Tikrinkite ir internetines platformas, per kurias siūloma investuoti,  ar jos neblokuojamos, kokie atsiliepimai, skundai. 

Jei kyla įtarimų ar abejonių, visada galite susisiekti dėl konsultacijos su savo banko specialistais. O jei jau tapote sukčių auka, nedelskite ir praneškite apie tai ir bankui, ir policijai, kad išvengtumėte dar didesnių nemalonumų. 

Pasitikėjimas gyvenime yra svarbus dalykas, tad pasitikėkite tais, su kuriais bendradarbiaujate jau ilgą laiką.

Komentaro autorė Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė