Paulius Kabelis: „Diversifikavimas – nemokami pietūs investicijų pasaulyje“

Sakoma, kad nemokamų pietų nebūna – už viską vienaip ar kitaip tenka susimokėti (pinigais, laiku ar atsisakytomis galimybėmis). Tačiau tai ne visuomet tiesa, bent jau investicijų pasaulyje. Diversifikavimas investuojant yra tie nemokami pietūs, kai išskaidydami investicijas ir neaukodami grąžos galime turėti naudos, t .y. patirti mažesnę investicijų riziką (arba vertės svyravimus). 

Jei iš dviejų investicijų, kurių tikėtina grąža ir rizika yra vienodos (tarkim, grąža – 10 proc., o rizika – 15 proc.), sudarysime portfelį, šio portfelio tikėtina grąža vis dar bus 10 proc., tačiau rizika bus tikrai mažesnė negu 15 procentų. Jei pridėsime dar vieną investiciją, kurios tikėtina grąža ir rizika tokia pat, portfelio tikėtina grąža liks tokia pat, tačiau viso portfelio rizika dar labiau sumažės. 

Naujos investicijos toliau mažins portfelio riziką, iš esmės nepakeisdamos tikėtinos grąžos. Žinoma, kiekviena papildoma investicija turės vis mažesnę įtaką viso portfelio rizikai, ir skaičiuojama, kad maždaug 30 įmonių akcijos yra pakankamas kiekis, kuris užtikrintų gerą diversifikaciją ir kad papildomos 10 ar 20 investicijų nebeturi didelės įtakos portfelio rizikai.

Grafike galime matyti, kaip, didėjant atskirų akcijų skaičiui portfelyje, šio portfelio rizika artėja prie rinkos rizikos. Portfelyje atsiradus 30–40 skirtingų įmonių akcijų, šio portfelio rizika tampa labai artima visos rinkos rizikai, t. y. investicijų portfelis tampa gerai diversifikuotas. Žinoma, būtina užtikrinti ir tinkamą įvairių sektorių ir regionų pusiausvyrą.

Pensijų fondų turtas

Didžiausia dalis Lietuvoje valdomų pensijų fondų turto yra išskaidyta visame pasaulyje, ir tik palyginti nedidelė dalis turto investuojama vietos rinkoje – Baltijos šalyse. Neseniai atlikome apklausą*: Lietuvos gyventojų klausėme, kur, atsižvelgdami į dabartinę geopolitinę situaciją, jie norėtų, kad būtų investuojamos jų antros ir trečios pakopos pensijų fonduose kaupiamos lėšos. Kiek netikėta, kad net 30 proc. respondentų yra nesvarbu, kur investuojamas jų turtas. 17 proc. respondentų investicijas paskirstytų po lygiai Lietuvoje ir pasaulyje, 16 proc. visą arba didžiausią pensijų fonduose sukaupto turto dalį norėtų investuoti Lietuvoje, 10 proc. – tik visame pasaulyje. 20 proc. respondentų norėtų, kad lėšos būtų investuojamos daugiausia visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.

Panašiu principu vadovaujamės ir mes – apie 10 proc. SEB valdomų pensijų fondų turto yra investuojama Baltijos šalyse. Tai nekilnojamojo turto, infrastruktūros, privataus kapitalo, miškų fondai, taip pat tiesioginės investicijos į vyriausybių skolos vertybinius popierius, Baltijos šalių įmonių akcijas ir obligacijas. Daug ar mažai tie 10 proc., kiekvienas greičiausiai mato kitaip, tačiau manome, kad tai yra nebloga proporcija, kuri ir padeda užtikrinti pakankamą diversifikaciją, ir išnaudoti spartesnį Baltijos šalių ekonomikos augimą, ir prisidėti prie vietos kapitalo rinkų plėtros. 

Dažnai apie diversifikavimo būtinybę negalvojama gerais laikais, kai rinkose vyrauja geros nuotaikos. Tačiau pandemijos, karai, kiti force majeure ar tiesiog didesni sukrėtimai rinkose priverčia stabtelti ir peržiūrėti savo investicijų portfelį, galbūt jis sudarytas investuojant tik į vieną regioną, vieną šalį, sektorių ar turto klasę.

Aptarsiu keletą pagrindinių investicijų išskaidymo būdų.

Diversifikacija tarp įvairių turto klasių

Būtina užtikrinti, kad visas turtas nebūtų investuojamas tik į vieną turto klasę, pavyzdžiui, tik į įmonių akcijas, arba tik į nelikvidų nekilnojamąjį turtą. Grynieji pinigai taip pat yra turto klasė, kuri investicijų portfelyje gali turėti savo dalį, kad būtų galima greitai pasinaudoti dalimi turto ar išnaudoti atsiradusias investicines galimybes. 

Diversifikacija tarp įvairių regionų

Dažnai mums atrodo, kad vietinę rinką išmanome geriau, tad ir greičiau sužinosime, kokių yra galimybių. Tačiau svarbu atsižvelgti, kad mūsų atlyginimas susijęs su vietos ekonomikos raida, o mūsų turimo nekilnojamojo turto vertė priklauso nuo vietos nekilnojamojo turto rinkos padėties, todėl bent jau finansinio turto (pavyzdžiui, pensijų fondo) kuo didesnis išskaidymas turi daug prasmės.

Diversifikacija tarp įvairių sektorių 

Net jei esate didelis perspektyvių biotechnologijų ar kibernetinės saugos sektorių ekspertas ir gerbėjas, vietos jūsų portfelyje turėtų rasti ir ne tokie įdomūs sektoriai kaip energetika, finansai ar telekomunikacijos. Kartais ne pavienės įmonės, o ištisi sektoriai gali būti nušluoti pandemijos, nepalankių reguliacinių pakeitimų, naujų konkurentų ar besikeičiančių vartojimo įpročių.

Diversifikacija per ilgesnį laiką

Nuspėti rinkų pokyčius yra itin sudėtinga, todėl didesnę investicijų sumą vertėtų išskaidyti pagal laiką investuojant dalimis. Taip išvengsime situacijos, kai visas turtas investuojamas rinkų aukštumose ir kai rinkoms krentant nebeturime galimybės savo portfelio sudėties papildyti pigesniu turtu. Apskritai periodinis investavimas yra vertingas. Tai ne tik padeda išvengti emocijomis grįstų sprendimų ir išsiugdyti įprotį taupyti, bet ir leidžia sušvelninti ir netgi išnaudoti rinkų svyravimus, kai už tą pačią sumą rinkoms krentant perkame pigiau ir daugiau, o kylant – brangiau, bet mažiau.

* Apklausą SEB užsakymu šių metų kovą ir balandį trijose Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1 000 lietuvių, 1 005 latviai ir 1000 estų nuo 18 iki 74 metų.

Komentaro autorius – Paulius Kabelis, „SEB investicijų valdymo“ Investicijų valdymo grupės vadovas