Paulius Kabelis: kaip pokyčiai finansų rinkose ir karas Ukrainoje paveikė pensijų fondus?

Rusijos karinė agresija Ukrainoje sukėlė didelį nerimą pasaulio finansų rinkose, kurį iliustruoja gerokai padidėję svyravimai akcijų rinkose. Nors Rusijos akcijų rinka praėjusią savaitę neteko trečdalio vertės (o atsidarius akcijų biržoms greičiausiai neteks dar daugiau negu pusės vertės), tačiau viso pasaulio įmonių akcijų indeksai, nepaisant nuosmukio ketvirtadienį, per savaitę pakilo beveik procentu. Vis dėlto, jei įtrauksime ir sausio mėnesio akcijų rinkų kritimą, kurį labiausiai lėmė didelė infliacija ir kylančios palūkanos, tai iki vasario 28 dienos pasaulio akcijų rinkų nuosmukis nuo metų pradžios siekia apie -6,5 procento. Pokyčiai finansų rinkose neaplenkė ir pensijų fondų, kurių vertė nuo metų pradžios yra sumažėjusi nuo 3,7 proc. iki 7,5 procento.

SEB pensijų fondai Lietuvoje neturi nė vienos tiesioginės investicijos Rusijoje. Rusijos investicijos yra sąlyginai mažos ir fonduose, į kuriuos investuojamas SEB pensijų fondų turtas. Pavyzdžiui, indekse „MSCI All Country World“, kuris apima viso pasaulio įmonių akcijas, Rusijos įmonių akcijos sudaro apie 0,2 proc., o besivystančių šalių įmonių akcijų indekse „MSCI Emerging Markets“ – apie 3 procentus. 

Taigi bendros netiesioginės investicijos Rusijoje (pavyzdžiui, investuojant į indeksinius fondus, siekiančius „MSCI Emerging Markets“ indekso vertės ) yra 0,3–0,4 proc. ir turi nedidelę įtaką bendriems fondų rezultatams. Atidžiai stebime sankcionuotų bendrovių sąrašus, kad nefinansuotume bendrovių, įtrauktų į draudžiamus sąrašus, ir to paties reikalaujame iš kitų valdymo įmonių, į kurių finansines priemones esame investavę. Be to, nuolat bendradarbiaujame su užsienio fondų valdytojais siekdami, kad jie savo fonduose atsisakytų bet kokių investicijų į Rusijos įmones.

Įsiveržimas į kitos šalies teritoriją sukėlė sankcijų karą tarp agresorės Rusijos ir likusio pasaulio, o sankcijų įtaka peržengia karo zonos ribas. Įvestos sankcijos kelia energetikos žaliavų kainas, ir tai greičiausiai turės neigiamą įtaką ne tik Rusijos, bet ir likusio pasaulio ekonomikai (ypač Europai). Ir nors mes Lietuvoje visai kitomis akimis stebime įvykius Ukrainoje, pasaulio investuotojai yra daug pragmatiškesni, ir būtent didelė infliacija, kuri verčia centrinius bankus griežtinti pinigų politiką, jiems yra gerokai svarbesnis veiksnys, lemsiantis pasaulio finansų rinkų ateitį. Daugiau negu 90 proc. SEB pensijų fondų turto investicijų į įmonių akcijas yra diversifikuojama pasaulio akcijų rinkose, kuriose apie 60 proc. sudaro JAV įmonių akcijos.

Vis dėlto, nors įtaka pasaulio finansų rinkoms kol kas yra palyginti nedidelė, tačiau tokie geopolitiniai neramumai yra proga prisiminti savo investavimo strategiją ir įsitikinti, kad savo ateičiai kaupiate tinkamos rizikos pensijų fonde. Renkantis finansines priemones kaupimui ateičiai, rizikos lygis turėtų atitikti kaupiančiojo amžių ir rizikos toleranciją. Blogiausias variantas – pasirinkti fondą, kuris yra per daug rizikingas, ir skubėti jį keisti į mažiau rizikingą pačiame nerimo rinkose įkarštyje. Verta prisiminti, kad pensijos kaupimas yra tarsi maratonas, kuriame svyravimai ir trumpalaikis turto vertės sumažėjimas yra neišvengiami. 

Komentaro autorius – Paulius Kabelis, „SEB investicijų valdymo“ Investicijų valdymo grupės vadovas