Po neblogo pirmo metų ketvirčio BVP kryptis keičiasi
Lietuvos BVP pirmą 2022 metų ketvirtį buvo 4,4 proc., o pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 4,1 proc. didesnis negu prieš metus. Per ketvirtį BVP padidėjo 0,9 procento. Toks praėjusio ketvirčio ūkio plėtros rezultatas atitiko rinkos ir SEB grupės lūkesčius. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos, profesinės, mokslinės ir techninės įmonių veiklos rezultatai. Tokio augimo šiemet jau nebeišvysime, ir labai tikėtina, kad antrą ir trečią ketvirčiais realiojo BVP pokyčiai bus neigiami.
Pirmą ketvirtį svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys ir toliau buvo pramonė. Jos produkcijos, išskyrus naftos produktus, apimtis lyginamosiomis kainomis ketvirtą ketvirtį buvo beveik penktadaliu (17 proc.) didesnė negu prieš metus. Sėkmingas pirmas ketvirtis buvo ir naftos perdirbimu besiverčiančiai bendrovei „Orlen Lietuva“. Vakar pranešta, kad bendrovė pirmą ketvirtį perdirbo 54 proc. daugiau žaliavinės naftos negu prieš metus dėl palankių sąlygų. Geras Lietuvos pramonės įmonių rezultatas vėl stebino atsižvelgus į tai, kad nuo praėjusių metų pabaigos beveik nutrūko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją, tiekimo grandinės nebuvo sutvarkytos, o žaliavų ir energetinių produktų kainos augo. Karo Ukrainoje įtaka pramonei kovą dar nebuvo didelė, ypač turint omenyje tai, kad įmonės dar turėjo pakankamai atsargų, tačiau nėra abejonių, kad pramonės rezultatai artimiausiais mėnesiais bus gerokai kuklesni.
Sparčiai didėjusi infliacija pirmo ketvirčio prekybininkų rezultatams darė mažesnę įtaką, negu tikėjomės. Panašu, kad žmonės taip greitai nekeitė vartojimo įpročių, o tam matyt padėjo ir per pandemiją didesnės sutaupytos lėšos. Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis ketvirtą ketvirtį buvo 12,6 proc. didesnė negu prieš metus. Būtina įvertinti tai, kad prieš metus šalyje buvo karantinas, todėl šiemet, nelikus ribojimams lankytis parduotuvėse, galimybių išlaidauti buvo daugiau. Ypač didelė pandemijos ribojimų atlaisvinimo įtaka buvo matoma maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose. Pavyzdžiui, maitinimo sektoriaus apyvarta lyginamosiomis kainomis buvo beveik pusantro karto (143 proc.) didesnė negu prieš metus. Tačiau ir čia geriausi laikai jau praeityje, nes infliacija darys vis didesnę neigiamą įtaką vartojimo mastui, nors valdžios sektoriaus pagalbos priemonės gyventojams šiek tiek šią įtaką sušvelnins.
Nepaisant spartaus statybų sąnaudų didėjimo ir darbuotojų iš Ukrainos išvykimo ginti tėvynės, statybos darbų lyginamosiomis kainomis šių metų veikiausiai buvo atlikta truputį daugiau negu prieš metus. Tiesa, praėjusių metų pirmą ketvirtį statybų sektoriui koją pakišo nepalankūs orai, o šiais metais orų sąlygos jau buvo kur kas palankesnės. Sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įtakos statybų bendrovės kovą dar beveik nepajuto, nes turėjo pakankamai medžiagų atsargų, tačiau viskas bus daug sudėtingiau antrą metų pusmetį, ir teigiamo statybos sektoriaus indėlio į BVP pokytį nebesitikime.
Praėjusį ketvirtį labiausiai nukentėjo transporto sektorius
Transporto sektorius pirmą ketvirtį buvo tas, kuris greičiausiai ir labiausiai nukentėjo ir dėl karo Ukrainoje, ir dėl dar anksčiau pašlijusių santykių su Baltarusija. Pirmą ketvirtį krovinių apyvarta geležinkeliu buvo kone trečdaliu (29 proc.) mažesnė negu prieš metus, o krovinių krova Klaipėdos jūrų uoste krito 13 procentų. Akivaizdu, kad antrą ketvirtį nuosmukis bus dar didesnis. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis įmonių grupės tebeaugo, tačiau dėl Mobilumo paketo vis daugiau bendrosios pridėtinės vertės liko kitose šalyse, o ne Lietuvoje.
Kiti sektoriai, tokie kaip profesinė, mokslinė ir techninė veikla, informacija ir ryšiai, finansinė ir draudimo veikla, taip pat turėjo teigiamą įtaką ketvirčio BVP pokyčiui. Tikėtina, kad ir miškininkystės bei žemės ūkio sektoriuose sukurta pridėtinė vertė pirmą ketvirtį augo, nes didelės žemės ūkio kultūrų kainos skatino didesnę gamybą. Geras to pavyzdys galėtų būti žaliavinio pieno gamyba – per pirmą ketvirtį supirktas žaliavinio pieno kiekis Lietuvoje buvo 6 proc. didesnis negu prieš metus.
Dėl besitrauksiančio prekybos su Rusija ir Baltarusija masto, lėtėjančios svarbiausių eksporto partnerių ekonomikos ir liksiančios didelės infliacijos tikimybė, kad antrą ketvirtį prasidės, o trečią ketvirtį įsibėgės ekonomikos nuosmukis, yra labai reali.
Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas
