SEB bankas: nors lūkesčiai dėl kitų metų prastesni, didžiosios įmonės investicijų mažinti neketina
Lėtėjantis ekonomikos augimas, rekordinės žaliavų ir energetikos sąnaudos, karas Ukrainoje – šie iššūkiai neparklupdė didžiųjų Lietuvos įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 20 mln. eurų ir kurių daugiau negu du trečdaliai vis dar vertina savo finansinę padėtį kaip palankią arba labai palankią. Žinoma, prastesnės ekonomikos prognozės daro neigiamą įtaką verslo lūkesčiams dėl kitų metų. Visgi, manančių, kad esama rinkos padėtis darys neigiamą įtaką verslo lūkesčiams, dalis yra tokia pat kaip ir galvojančių, kad verslo aplinka bus palanki, – 26 procentai. Didelėms bendrovėms Lietuvoje susirūpinimą kelia geopolitinė padėtis, padidėjusios žaliavų kainos ir suprastėjusios ekonomikos perspektyvos. Tokį verslo atstovų požiūrį atskleidė šį rugsėjį SEB bankų Baltijos šalyse atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių finansų vadovų apklausa.
„Dėl karo Ukrainoje, šoktelėjusių žaliavų kainų, augančių energetikos išlaidų, euro zonoje pradėjusių kilti palūkanų ir apskritai neapibrėžtumo rinkoje keičiasi ir Lietuvos įmonių nuotaikos, todėl jų atstovai artimiausiais metais atsargiau vertina galimybes prisiimti didesnę riziką. Kiek šis etapas bus sudėtingas ir kiek užtruks, pirmiausia lems padėtis Europos energijos rinkoje metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje. Tikimės, kad Lietuvos ekonomika vėl pradės sparčiau judėti pirmyn kitų metų antrą pusmetį. Apklausos rezultatai rodo padidėjusį įmonių atsargumą ir suprastėjusį verslo aplinkos vertinimą, tačiau kartu matomas užtikrintas įmonių nusiteikimas įveikti iššūkius“, – komentuoja Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.
Pasak jo, įmonių pasirengimą įveikti numanomus iššūkius grindžia ir požiūris į investicijas. Nors palūkanų normų augimas yra neišvengiamas artimiausioje ateityje, investicinių planų neketina mažinti keturios iš penkių Baltijos šalių įmonių.
Jeigu įmonės svarstytų, kur nukreipti sukauptas (perteklines) lėšas, jas pirmiausia investuotų savo šalyje – tą planuotų 45 proc. apklaustų Lietuvos įmonių, o Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 50 proc. ir 51 proc. įmonių. Per metus labiausiai sumažėjo norinčių išsimokėti dividendus (nuo 23 proc. iki 8 proc.), o išaugo siekiančių pinigus pasilaikyti savo įmonių sąskaitose. Tai irgi vienas iš ženklų, kad įmonės nori užsitikrinti didesnį likvidumą. Dabartinė padėtis skatina kai kurias jų susikoncentruoti į sąnaudų mažinimą ir grynųjų pinigų srautų didinimą, kad turėtų finansinę pagalvę ir galėtų tinkamai valdyti likvidumą. Akivaizdu, kad šiandien įmonės turėtų skirti ypatingą dėmesį likvidumui valdyti, atsakingai prisiimti papildomus įsipareigojimus ir sukaupti bent 4-6 mėnesių finansinį rezervą, kurio pakaktų esamoms paskoloms ir būtiniems įsipareigojimams padengti.
Lietuvos įmonių prioritetai – investicijos ir skaitmeninimas
„Vertindami naujos rizikos tikimybę finansų vadovai Lietuvoje išsiskiria į dvi stovyklas: 40 proc. jų mano, kad didinti skolos lygį ir taip turėti rizikingesnį balansą dabar nėra tinkamas metas, o 60 proc. svarstytų prisiimti naują riziką. Tiesa, dauguma finansų vadovų Lietuvoje svarstytų skolintis tik trumpam laikotarpiui, tikėtina – pinigų srautams subalansuoti bei likvidumui užsitikrinti, o apie ilgalaikius įsipareigojimus svarstytų tik 23 proc. šalies finansų vadovų. Didžiausias skirtumas šiuo atžvilgiu matomas tarp Lietuvos ir Estijos įmonių. Lietuvoje didinti riziką (t. y. papildomai skolintis) svarstytų 60 proc. bendrovių, o Estijoje tam pasiryžtų 46 proc. įmonių“, – komentuoja SEB banko atstovas.
Todėl ir įmonių prioritetai ateinantiems metams, pasak V. Juzikio, yra suprantami tokiomis ekonomikos aplinkybėmis. Lietuvos įmonėms svarbiausi prioritetai yra investicijos į pajėgumų didinimą (27 proc.). Lietuvoje pramonė kol kas laikosi stipriausiai Baltijos šalyse, o pajėgumų panaudojimo rezultatas yra labai geras (2022 metų trečią ketvirtį – 79,2 proc.) įvertinus visą rinkos istoriją. Kiti prioritetai – skaitmeninimas ir automatizavimas (19 proc.) bei sąnaudų mažinimas (17 proc.).
Estijoje ir Latvijoje skaitmeninimas ir automatizavimas bus pagrindinis įmonių tikslas (tai kaip prioritetą įvardino atitinkamai 30 proc. ir 22 proc. įmonių finansų vadovų). Sąnaudų mažinimas tikslų sąraše užima antrą vietą (18 proc. Estijoje ir 21 proc. Latvijoje), o trečioje vietoje taip pat abiejose šalyse yra pinigų srautų didinimas (aktualus 18 proc. Estijos ir 17 proc. Latvijos įmonių).
Didžiausi iššūkiai – geopolitinė padėtis ir žaliavų kainos
Pernai metų tyrimo duomenimis, didžiausią susirūpinimą Lietuvos įmonių finansų vadovams kėlė padėtis darbo rinkoje ir galimybė rasti kvalifikuotų darbuotojų, taip pat greitai augančios su darbuotojais susijusios išlaidos.
Šių metų apklausa rodo, kad didžiausią susirūpinimą Lietuvos įmonių finansų vadovams šiuo metu kelia geopolitinė rizika – tai įvardino 6 iš 10 apklaustų įmonių finansų vadovų. 55 proc. jų mano, kad ypač rimtas iššūkis verslui yra išaugusios žaliavų kainos, 44 proc. įsitikinę, kad didelę riziką kelia suprastėjusios ekonomikos perspektyvos.
Geopolitinę padėtį kaip vieną iš pagrindinių iššūkių verslui įvardina visų Baltijos šalių finansų direktoriai. Kiek daugiau negu pusę (51 proc.) estų taip pat neramina ekonomikos perspektyvos ir išaugusios žaliavų kainos (50 proc.). Latviai labiausiai nerimauja dėl išaugusių žaliavų kainų (63 proc.) ir geopolitinės padėties (62 proc.), trečioje vietoje – dėl didėjančių darbo sąnaudų (45 proc.).
Tai yra devintoji SEB kasmet (išskyrus 2020 metus) rudenį atliekama didelių Baltijos šalių įmonių finansų direktorių apklausa. Šiemet apklausoje dalyvavo 255 didelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių apyvarta viršija 20 mln. eurų. Apklausos metu įmonių finansų direktoriai pateikia savo įžvalgas, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius dvylika mėnesių, taip pat nurodo svarbiausius verslo iššūkius ir įmonių planus.
