SEB banko tyrimas: per artimiausius vienus–trejus metus Baltijos šalyse sumažės jaunų įmonių

Prieš dvejus metus vidutiniškai keturi iš dešimties (41 proc.) Baltijos šalių gyventojų teigė svarstantys ateityje kurti nuosavą verslą – vieni jų jau buvo įsteigę įmones, kiti dar tik ruošėsi išbandyti verslo idėjas. Šiemet SEB banko atliktas pakartotinis verslumo tyrimas rodo, kad per artimiausius vienus–trejus metus tik vidutiniškai 22 proc. ketina kurti verslą Baltijos šalyse. Tai rodo, kad per dvejus metus Baltijos šalyse perpus sumažėjo planuojančių kurti verslą. 

Nors visuomenės verslumo nuosmukis pastebimas visose Baltijos šalyse, šių valstybių gyventojai nevienodai mato verslo pradžios iššūkius. Šių metų tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje daugiausia žmonių kaip svarbiausią kliūtį nurodo netikėjimą savo verslo idėja, Latvijos gyventojai didžiausia kliūtimi laiko administracinę naštą ir biurokratiją, o respondentai Estijoje – lėšų ir pradinio kapitalo trūkumą. Beje, pradinio kapitalo trūkumas ir administracinė našta pateko tarp trijų populiariausių Lietuvos gyventojų atsakymų įvardinant šiuo metu jų matomus trukdžius.

Pasak Eglės Dovbyšienės, SEB banko valdybos narės ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės, ši situacija kelia susirūpinimą: „Naujų įmonių steigimasis yra vienas pagrindinių sėkmingos ekonomikos ypatumų, tad turėtume daugiau dėmesio skirti priežastims, trukdančioms kurti naujas įmones šalyje. Tyrimo duomenys rodo, kad svarbiausi iššūkiai, su kuriais susiduria nuosavą verslą pradėti norintys lietuviai, apima ne tik ekonominę padėtį, bet ir švietimo trūkumą. Kai gyventojai neįgyja reikiamų žinių ir įgūdžių, tai tampa nepasitikėjimu savo jėgomis ir baime kurti verslą. Tačiau, kai noras yra didesnis už baimę, visada atsiranda ir sprendimas, kaip šį trūkumą pašalinti“.

Šiemet didžiausias verslumas būdingas Latvijos gyventojams – daugiau negu ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų teigia norintys tapti verslininkais per artimiausius kelerius metus. Lietuvoje ir Estijoje šie skaičiai kiek mažesni – atitinkamai 18 proc. ir 20 procentų.

Gyventojai, kurie galvoja apie savo verslą, tačiau dėl baimės patirti nesėkmę vis atidėlioja jo kūrimą, gali semtis patirties iš kitų verslininkų ir mentorių. Net tada, kai kuriant ar vystant verslą patiriama nesėkmė, tai nėra galutinis nuosprendis, o tik pamoka ir galimybė pradėti iš naujo. Nors tai ir neigiama patirtis, ji gali padėti kuriant naują ar stiprinant jau sukurtą verslą. 

Smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo šaltiniai

Be abejo, ne visiems pakanka nuosavų lėšų, kad verslas įsibėgėtų, todėl verslininkams reikėtų atlikti namų darbus ir pasidomėti verslo pradžiai skirtu valstybės, Europos Sąjungos ar sutelktiniu finansavimu, taip pat draugų ir tiekėjų finansavimu. Vėlesniame etape, kai jau bus sukurtas prototipas, užsitikrinti finansavimą padės verslo angelai ir rizikos kapitalo fondai, o tam, kad įmonė stabiliai augtų, prireiks banko finansavimo.

Finansavimo šaltiniai priklauso nuo to, kokiame gyvavimo etape yra įmonė: vienoks finansavimas aktualus įmonei, kuri tik pradeda veiklą, ir kitoks, kai ji nuosekliai auga. „Nors etapų, kurie priklauso nuo verslo sektoriaus, gali būti daugybė, tačiau pagrindiniai žingsniai yra tie patys: idėjos pasitikrinimas, prototipo kūrimas ir patvirtinimas, spartus ir stabilus augimas“, – teigia SEB banko atstovė. 

Apklausą SEB užsakymu šių metų vasarį ir kovą trijose Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1000 lietuvių, 1009 latviai ir 1000 estų nuo 18 iki 64 metų.