SEB banko tyrimas: vienam vaikui išlaikyti per metus reikia 3–5 tūkst. eurų
Dauguma tėvų Lietuvoje skaičiuoja, kad per metus vienam vaikui aprūpinti reikia maždaug 3–5 tūkst. eurų. SEB banko iniciatyva atlikti tyrimai rodo, kad dauguma finansinių nuostatų, susijusių su vaikų auginimu, Lietuvoje per porą metų nepasikeitė, nors akivaizdžiai sumažėjo tėvų, teigiančių, kad vaiko poreikiams per metus užtenka iki 1 tūkst. eurų.
„Dauguma tėvų bent jau mintyse yra nustatę rėžius, kiek pinigų per metus gali būti išleidžiama vaiko poreikiams patenkinti. Paprastai šie poreikiai atspindi šeimos finansinę padėtį, tikslus ir prioritetus. Todėl be išlaidų maistui, drabužiams, avalynei ar mokykliniams reikmenims, atsiranda lėšų krepšelis vaiko būreliams, papildomam ugdymui ar tiesiog laisvalaikio pramogoms. Matant visas išlaidas, jas lengviau valdyti“, – teigia Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė. Ji atkreipia dėmesį, kad maždaug kas septintas tyrimo dalyvis šiemet negalėjo atsakyti ar nežinojo, kiek lėšų kasmet tenka išleisti savo vaikui.
Taip pat S. Strockytė-Varnė pastebi, kad tiek vieną, tiek du ar tris vaikus auginantys tėvai panašiai apibrėžė sumą, kurios per metus reikia užauginti ir išlaikyti vienam vaikui, iki jam sukaks 18 metų. Pasak ekspertės, tiesa ta, kad auginant dvi, tris ar daugiau atžalų įprastai vienam vaikui tenkančių išlaidų dalis sumažėja. Taip nutinka dėl to, kad dalį žaislų, baldų ar drabužių augdami vyresnieji perleidžia jaunesniems – taip pratęsiant daiktų gyvenimą. Be to, daugiau vaikų turinčios šeimos gali pasinaudoti lengvatomis bei nuolaidomis ir dėl to užauginti antrą ar trečią vaiką gali atsieiti mažiau lėšų.
Per šių metų liepą atliktą apklausą didžiausia dalis (36 proc.) respondentų nurodė, kad vienam vaikui išlaikyti per metus reikia 3001–5000 eurų. Šį variantą ir didesnę, viršijančią 5001 eurų, sumą dažniau rinkosi didžiųjų miestų gyventojai. Palyginti, miestelių ir kaimo vietovėse apklausti žmonės dažniau nurodydavo 1000–3000 eurų sumą. „Skirtumas atspindi statistiką, rodančią, jog vidutinės vieno gyventojo pajamos miestuose yra didesnės negu regionuose. Taip pat įtakos didesnėms bendrosioms išlaidoms miestuose gali turėti gausesnė vaikams siūlomų užsiėmimų pasiūla ir aukštesnės būrelių kainos“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Lygindama šių metų tyrimo duomenis su 2022 metais atlikta panašia apklausa, S. Strockytė-Varnė atkreipia dėmesį, kad per porą metų sumažėjo gyventojų, teigiančių, jog per metus vaikui užtenka skirti iki 1 tūkst. eurų. Dabar šią sumą nurodė vos 3 proc. respondentų, o prieš porą metų – 17 procentų.
Tuo pat metu nuo 13 iki 23 proc. išaugo tėvų dalis, nurodžiusių, kad per metus vaiko poreikiams reikia išleisti daugiau negu 5 tūkst. eurų. Ekspertės nuomone, šiems pokyčiams įtakos galėjo turėti per metus apie 10 proc. augusios gyventojų pajamos, leidusios daugiau pinigų skirti vaikų poreikiams. Išlaidos taip pat didėjo dėl pakilusių būrelių kainų ir mokyklose pabrangusio maisto.
S. Strockytė-Varnė sutinka, kad vaikų poreikiams skirtas šeimos biudžeto išlaidas verta sekti ir analizuoti taip pat kaip ir asmenines. Pasak jos, nustačius, kokia vidutinė suma susidaro per mėnesį ir kam išleidžiami pinigai, galima atrasti būdų, kaip šiuos finansus valdyti geriau ir į šį procesą įtraukti atžalas.
„Taupymo tikslai ir biudžeto valdymo principai įgyvendinami lengviau, kai juos supranta ir palaiko kiekvienas šeimos narys“, – akcentuoja SEB banko atstovė. Ji atkreipia dėmesį, kad vaikų gyvenimą sudaro daug skirtingų etapų su skirtingais poreikiais, todėl šeimos pokalbiai apie finansus ir atitinkami susitarimai aktualūs visada.
