SEB grupė atnaujino makroekonomikos prognozes: Lietuvos ekonomika įsibėgėja

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvos ekonomika sparčiai judėjo pirmyn ir, per visus metus BVP padidėjus ne mažiau negu 2,5 procento, labai aplenkė Latviją ir Estiją. Šiemet ir kitąmet Lietuvos ekonomika turėtų augti dar sparčiau – atitinkamai 2,8 proc. ir 2,9 procento. Kita vertus, tenka dar kartą mažinti euro zonos BVP augimo 2025 metais prognozę. JAV ekonomika šiemet ir vėl augs daugiau negu dvigubai greičiau, lyginant su euro zona. Manome, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas gerokai pamažins ir metų pabaigoje bazinė palūkanų norma bus mažesnė negu 2 procentai. Išsamias SEB grupės ekonomistų įžvalgas skaitykite antradienį pasirodysiančiuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.

„Nordic Outlook“ čia, „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ 89-as numeris – čia.

Metų pabaiga Lietuvos ekonomikai buvo šviesesnė, negu prognozavome anksčiau

Paskutinio ketvirčio BVP bus paskelbtas ketvirtadienį ir bent jau iš to, kas yra paskelbta, galima neabejoti, jog metinis realus BVP pokytis paskutinį ketvirtį buvo didesnis negu 3 proc., o per visus metus BVP padidėjo bent 2,5 procentais. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, tokį rezultatą reikia laikyti labai geru. Kaip ir trečią ketvirtį, paskutinį 2024 m. ketvirtį BVP pokyčiui didžiausią teigiamą įtaką turėjo daryti išaugęs namų ūkių vartojimas bei atsigaunanti pramonė. Kiek mažiau, bet irgi teigiamai prie didesnės sukurtos pridėtinės vertės turėjo prisidėti statybų bei informacinių technologijų sektoriaus įmonės.

2025 ir 2026 metų Lietuvos BVP augimo 2,8 ir 2,9 procentais prognozių nekeitėme. Kai sulauksime pirmo ketvirčio ekonominių rodiklių, bus aiškiau, ar buvome pernelyg atsargūs dėl ekonomikos pokyčių šiais metais. Į šiuos metus Lietuvos ekonomika įžengė oriai ir bent pirmą pusmetį ekonomikos aktyvumo rodikliai bus istoriškai geri. Daugiausiai nerimo kelia geopolitiniai veiksniai ir galimi nauji JAV prekybos muitai prekių importui iš ES šalių. Kol apie juos nepaskelbta, tol galima muitų įtaka Lietuvos ekonomikai į prognozes neįskaičiuota. 

Infliacija šiemet didės po praėjusių metų atokvėpio 

Šiemet namų ūkių vartojimas turėtų didėti truputį sparčiau negu pernai, nepaisant to, kad realiosios namų ūkių pajamos 2025 metais jau augs lėčiau. Perkamoji galia šiemet didės lėčiau dėl būsimos aukštesnės infliacijos. Būtent padidinta infliacijos prognozė yra didžiausias pokytis, palyginti su paskutinį kartą lapkritį atnaujintomis prognozėmis. 

Manome, kad vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą šiemet sieks 3,3 procento (lapkritį prognozavome 2,7 proc. infliaciją). Priešingai negu pernai, energetikos produktų kainos šiemet jau darys teigiamą įtaką infliacijai. Nuo metų pradžios padidėjusių akcizų ir CO2 dedamosios įtaką pamatysime jau rytoj, kai bus paskelbtas išankstinis sausio infliacijos įvertis. Be to, priešingai negu pernai, šiemet brangs ir maisto produktų krepšelis. Paslaugų kainų infliacija bus tik truputį mažesnė negu pernai (šiemet metinei infliacijai įtakos nebedarys pernai padidintas PVM tarifas maitinimo paslaugoms).

Darome prielaidą, kad šiemet nedarbas, kurį skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra, sumažės nuo 7,3 iki 7,1 procento. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius šiemet augs 8,5 procento. Toks pokytis yra kuklesnis negu pernai, kai vidutinis darbo užmokestis augo sparčiau negu dešimtadaliu. Valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis augs labiau negu privačiame sektoriuje. Net ir toks 8,5 proc. prognozuojamas augimas gerokai viršys nominalaus BVP pokytį, o tai reiškia, kad algoms tenkanti bendrojo vidaus produktų dalis dar labiau išaugs. Latvijoje SEB ekonomistai prognozuoja 7,4 proc., o Estijoje 6,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimą. 

Eksportas šiemet turėtų augti šiek tiek sparčiau negu pernai
  
Prieš metus buvome labai atsargūs dėl pramonės atsigavimo 2024 metais, tačiau žinomi rezultatai rodo, kad lūkesčiai buvo viršyti su kaupu. Per metus apdirbamosios gamybos apimtis lyginamosiomis kainomis padidėjo 4,7 procento. Lietuva buvo viena iš lyderių ES pagal pramonės produkcijos augimą. Teigiamą įtaką paklausai darė ne tik truputį padidėjusi paklausa eksporto rinkose, bet ir ankstesnės investicijos į pajėgumų didinimą bei gauti užsakymai Vakarų šalims ieškant tiekėjų pigesnės darbo jėgos ir artimesnėse rinkose. Pramonės įmonių lūkesčiai dėl gamybos apimties nuteikia optimistiškai bent jau dėl rezultatų pirmą šių metų ketvirtį. Didžiausia rizika toliau susijusi su silpnesne, negu tikimės, paklausa eksporto rinkose ir JAV importo muitų tarifais Europos Sąjungos prekėms. Taip pat nemažai iššūkių lieka ir dėl sparčiai augančių darbo jėgos sąnaudų. Šis klausimas bus labai diskutuojamas netrukus prasidėsiančiose derybose dėl minimalios algos pokyčio kitąmet. 
 
Praėjusiais metais teigiamą įtaką ekonomikai darė itin augę inžinerinės statybos darbai. Šiemet tokio masto augimo nebus, bet tikimės, jog padaugės gyvenamosios paskirties statinių statybos darbų dėl akivaizdžiai atsigaunančių pirkimų pirminėje būsto rinkoje.

Valdžios skola artimiausiais metais sparčiai judės link 60 proc. BVP lygio
 
Seimo patvirtintas 2025 metų biudžetas, pagal kurį prognozuojamas 3 proc. BVP deficitas, darys teigiamą įtaką ekonomikos aktyvumui. Tiesa, dėl to didės valstybės skola ir palūkanos, kurias mokėsime už tą skolą. Valstybės gynimo tarybos sprendimas jau kitąmet padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 5–6 proc. BVP yra labai stiprus pokytis, kuris gerokai keis šalies skolos lygį artimiausiais metais. Suprantama, kad 2 mlrd. eurų per metus iš sumažintų biudžeto išlaidų ar padidintų biudžeto pajamų nesurinksi (todėl reikės skolintis), bet vis vien norėtųsi, kad politikai nebijotų pasakyti, jog šalies gyventojai turi labiau prisidėti didinant krašto apsaugos finansavimą, ir lengvatų mažinimas ar mokesčių padidinimas padengiant bent dalį poreikio yra tinkamas sprendimas.

JAV ekonomika ir šiemet augs gerokai sparčiau negu euro zonos

SEB grupės ekonomistai nuo 1,3 iki 1,1 proc. sumažino euro zonos ekonomikos augimo šiais metais prognozę. Nors toks BVP pokytis būtų didesnis negu praėjusiais metais, vargu ar atrastume tokių, kurie būtų patenkinti tokiu pasiekimu. Ypač suprantant, kad naujų JAV importo muitų tarifų grėsmė yra didelė ir jie padarytų neigiamą įtaką eksporto apimties pokyčiui šiais metais. Dėl sumažėjusių palūkanų normų investicijos euro zonoje šiemet turėtų didėti. Darome prielaidą, kad truputį sparčiau augs ir namų ūkių vartojimas. Išlaikome prognozę, kad Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe (Deposit Facility Rate) šiemet sumažins nuo dabartinių 3 proc. iki 1,5 proc. metų pabaigoje. 

JAV šių metų BVP augimo prognozė pagerinta nuo 2 iki 2,4 procentų. Manome, kad naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vengs sprendimų, kurie lėtintų ekonomikos augimą trumpuoju laikotarpiu ir nemažai jo gąsdinimų dėl padidintų importo muitų nebus įgyvendinti taip, kaip baiminamasi. Kadangi tikimės pakankamai spartaus ekonomikos augimo ir infliacijos, didesnės negu 2 proc. per artimiausius dvejus metus, manome, kad Federalinio rezervo sistema šiemet ir kitąmet bazines palūkanų normas mažins tik po 0,5 proc. punkto. Euras JAV dolerio atžvilgiu šių metų viduryje bus silpnesnis negu dabar, tačiau stipresnis metų pabaigoje.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas