SEB tyrimas: kalėdinėms dovanoms gyventojai šiemet yra nusprendę išleisti daugiau negu pernai

Pildyti Kalėdų senelio maišą ištisus metus – reto Lietuvos gyventojo įprotis. Dėl to dauguma žmonių neria į šventinės prekybos sūkurį prieš pat šventes ir šiemet planuoja išleisti daugiau negu pernai, rodo SEB banko iniciatyva atlikta gyventojų apklausa. 

„Prieš šventes dalis žmonių pasiduoda spontaniškiems apsipirkimams, kurių metu paprastai išleidžiame daugiau pinigų negu planuojant ir įsigyjant pirkinius pagal aiškiai apsibrėžtą biudžetą. Kita vertus, gali būti, kad dalis pirkėjų pasisemia idėjų dovanoms vaikščiodami po parduotuves, dėl to jie ir jos yra linkę palaukti, kada šventinė prekyba įsibėgės visa jėga. Šiuo atveju, dovanos idėja gali pasirodyti svarbesnė negu kaina“, – pastebi Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.

Dovanoms skirtos sumos per metus paaugo

Apklausos duomenimis, maždaug penktadalis (21 proc.) respondentų prisipažino, kad paprastai dovanas perka neplanuotai. S. Strockytė-Varnė taip pat atkreipia dėmesį, kad 15 proc. apklaustų gyventojų lapkričio viduryje apskritai nežinojo ar negalėjo nuspręsti, kiek pinigų šiemet skirs kalėdinėms dovanoms. 

Paprašyti nurodyti sumas, kurias išleis dovanoms, gyventojai dažniausiai rinkosi 151–250 eurų biudžetą. Antras pasirinkimas pagal populiarumą buvo 50–100 eurų, trečias – 101–150 eurų vertės Kalėdų senelio maišas.  

Palyginti su pernai atlikta apklausa, šiemet padaugėjo žmonių, nurodančių didesnes 151–250 ir 251–500 eurų išlaidas. O mažesnes sumas – iki 50 eurų ir 50–100 eurų – pažymėjusių respondentų skaičius sumažėjo. Taip pat, palyginti su pernai, net kelis kartus sumažėjo dalis žmonių, kurie teigia, jog dovanoms nieko neišleis. Šiemet tokių – vos 3 procentai.

Todėl S. Strockytė-Varnė daro išvadą, kad su Kalėdų dovanomis susijusios išlaidos didėja, nors paprašyti palyginti šių metų planus su praėjusių metų išlaidomis dauguma (65 proc.) atsakė, kad išleis panašią pinigų sumą kaip pernai. 

Dovanos vaikams – bent pusė Kalėdų senelio maišo

Planuodami dovanas vaikams, pusė (50 proc.) apklaustųjų teigė, jog tam apsibrėžė skirti iki 100 eurų. Atitinkamai apie 24 proc. nurodė, jog skirs 101–150 eurų sumą, 20 proc. sakė, kad už dovanas vaikams yra pasirengę sumokėti 151–250 eurų.

„Lyginant bendrą kalėdinėms staigmenoms skirtą biudžetą ir planuojamas išlaidas vaikų dovanoms, galima daryti išvadą, kad būtent dovanos vaikams turės didžiausią finansinį svorį, kitaip tariant, užims bent pusę Kalėdų senelio maišo“, – pastebi SEB banko asmeninių finansų ekspertė S. Strockytė-Varnė. Ne veltui prekybininkai prieš Kalėdas savo pirkėjus aktyviai vilioja nuolaidomis žaislams, vaikiškoms knygoms ir kt.

Juodojo penktadienio trauka nusilpo

Tyrimo duomenys rodo, kad didžioji dalis (43 proc.) apklaustųjų šventines dovanas ketina pirkti gruodžio mėnesį. Dar kas penktas asmuo nurodė, kad dovanas perka neplanuotai ir nevengia atsidurti šventinių apsipirkimų įkarštyje.  

Kita vertus, kaip pastebi S. Strockytė-Varnė, gyventojų apsipirkimo įpročiams Lietuvoje Juodasis penktadienis ar Kibernetinis pirmadienis didelės įtakos neturi. Šių datų laukia vos 13 proc. respondentų – trečdaliu mažiau negu pernai. „Akivaizdu, kad, palyginti su pernai, Juodasis penktadienis prarado savo trauką. Vis daugiau žmonių patiria ir įsitikina, kad išpardavimai vyksta visą mėnesį, o ne tik vieną dieną. Prekybininkų konkurencija gruodį yra itin aktyvi, kiekvienas ieško būdų, kaip pritraukti kuo daugiau pirkėjų, todėl ima keisti įprastas taisykles, sugalvoja įvairių rinkodaros taktikų ir triukų“, – pastebi ekspertė. 

SEB banko iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, apie dovanų poreikį ištisus metus mąsto ir pirkinius šventėms nuosekliai kaupia tik 1 iš 10 apklaustųjų. Šį įprotį turinčių moterų dalis (14 proc.) yra kone tris kartus didesnė negu vyrų (5 proc.). Taip pat 9 proc. moterų nurodė, kad kalėdines dovanas pradeda pirkti jau vasaros pabaigoje ir rudenį, kai taip darančių vyrų yra 5 procentai. 

Šių metų lapkritį SEB banko užsakymu 18–74 metų gyventojų apklausą Lietuvoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrime dalyvavo 1000 respondentų.