Tadas Jonušauskas. Investicijos baldų gamintojams padėjo atlaikyti audras, bet laukia nauji iššūkiai

Lietuvos baldų pramonė yra maždaug 2,5 mlrd. eurų vertės sukuriantis sektorius, stipriai orientuotas į eksportą. Dėl to baldų gamybos ir medienos apdirbimo įmones pastaraisiais metais smarkiai veikė nepalankios makroekonomikos tendencijos. Atsigavimo ženklų teko laukti iki 2024 metų vidurio, o šie metai turėtų parodyti, ar augimas bus ilgalaikis. Nepaisant sustiprėjusių pozicijų artimiausiais metais, Lietuvos baldininkai jau imasi naujų iššūkių, kurių vienas svarbiausių – užsitikrinti tvarius žaliavos išteklius.

Didžiausius sukrėtimus baldų pramonė patyrė dėl 2021–2022 metų išlaidų infliacijos, kai veiklos sąnaudas išaugino pabrangę energijos ištekliai ir žaliavų kainų šuoliai. Atitinkamai krito ir produkcijos paklausa, kuri per „Covid-19“ pandemiją buvo pasiekusi piką – būdami namuose daug žmonių keitė baldus, pirko naujų.

Paklausos kritimas tiek vietinėje, tiek eksporto rinkose 2023 metais buvo labai staigus ir skausmingas. Baldų pramonės apyvarta susitraukė 14,9 proc., medienos apdirbimo – 23 procentais. Infliacijos padariniai ir aukštų palūkanų aplinka sektorių veikė tarsi klampusis smėlis – sukėlė stagnaciją. Tik praėjusių metų viduryje gamybos apimtys tapo stabilios ir vėl pradėta samdyti darbuotojų. Dėl anksčiau atliktų investicijų sektorius išlaikė konkurencingumą ir gali ambicingai žvelgti į artimiausių kelerių metų laikotarpį.

Pažymėtina, jog dideliais investiciniais projektais įmonės pasižymėjo 2021–2023 metais, kai bendros investicijos siekė 577 mln. eurų, iš kurių maždaug pusė sudarė paskolos, o tai itin padidino įsiskolinimo lygį pramonės sektoriuje. Įdomu tai, kad baldų gamintojai pritraukė ne vien šalies bankų finansavimą, bet taip pat užsienio bankų paskolas ir investuotojus į obligacijas.

Priklauso nuo užsienio rinkų

Darbuotojų skaičius greičiausiai augo eksportuojančiose įmonėse, o į užsienį iškeliauja 80–90 proc. Lietuvoje sektoriaus pagaminamos produkcijos (2023 m. baldams teko 11,3 proc. viso lietuviškos kilmės produktų eksporto). Beveik pusė (47 proc.) baldų eksporto tenka Jungtinės Karalystės, Švedijos, Danijos, Suomijos ir Vokietijos kryptims. Didžiosios įmonės yra įpratusios sekti bei analizuoti šių valstybių ekonomikos padėtį ir, pavyzdžiui, statybų sektoriaus prognozes. Mat aktyvesnė gyvenamųjų namų statyba išjudina medienos apdirbimo ir baldų pramonės užsakymus.

Kol kas Vokietija akivaizdžiai buksuoja, bet Skandinavijos šalys ir JK atrodo pozityviau – tikimasi, kad šiose eksporto rinkose pamažu atsinaujins nuoseklus augimas, skatindamas didesnę pjautinės medienos, medienos plokščių ir baldų paklausą. Taip pat sektorius toliau stengiasi diversifikuoti eksporto kryptis – pasiekti JAV ir Azijos rinkas, nors labai greitų rezultatų ir nesitiki. 

Pažanga padeda pritraukti ir išlaikyti partnerius

Baltijos šalių medienos apdirbimo ir baldų pramonė save suvokia kaip globalios rinkos dalyvę. Aukšti standartai ir ilgalaikė vizija padeda pritraukti bendraminčius verslo partnerius, pavyzdžiui, IKEA. 

Akivaizdu, kad partnerystės su pasauliniais koncernais suteikia tvirtą pagrindą. Didžiosios įmonės pastaraisiais metais pasižymėjo išskirtinėmis investicijomis į automatizaciją ir procesų efektyvumo didinimą, maždaug dvigubai viršydamos ES gamintojų vidurkį skaičiuojant gaminamos produkcijos kiekiams. Investicijos šiandien duoda apčiuopiamus rezultatus, nes Lietuvos gamintojai perima konkurentų užsakymus. Sugebama išnaudoti ir kitą privalumą –prieinamą vietinę medienos žaliavą. 

Už technologinę pažangą sektorius iš dalies gali dėkoti reikliems partneriams, atveriantiems Vakarų rinkas – Lietuvoje veikiančios įmonės išmoko siekti vis aukštesnių standartų, tobulinti kokybės valdymo sistemas, sekti inovacijas ir t. t. Dėl to auga tiek darbuotojų kvalifikacija, tiek plėtojama gamybos infrastruktūra. Puikus pavyzdys yra Lietuvos tiekėjai, susiję su IKEA tiekimo grandine, kurie remiantis IKEA tvarumo ataskaitomis ir toliau išlieka tarp jos svarbiausių žaliavas ir baldus tiekiančių partnerių. 

Viena svarbiausių užduočių dabar – skirti išteklių ir sukurti atliekų bei perdirbtos medienos surinkimo infrastruktūrą. Tikimasi, kad pagrindiniams rinkos žaidėjams siekiant ambicingų tvarumo tikslų, baldų pramonėje labiau didės naudojamos perdirbtos medienos dalis (nuo dabartinio maždaug 15 proc. iki 80 proc. 2030 metais).

Matysime didesnį proveržį tvarumo srityje

ES žaliasis kursas pramonei daro įtaką ir kitu aspektu – vietinės žaliavos prieinamumo. Išlieka rizika, kad prekybos tvarka, taikoma valstybiniuose miškuose pagamintai žaliavinei medienai, gali pasipildyti naujais apribojimais. Ilgalaikėje perspektyvoje tai lemtų žaliavos kainų augimą. Aukštos kainos pernai lėmė smarkiai išaugusias medienos ruošos apimtis. 

Apskritai, apvaliosios medienos kainas rinkoje lemia net keli stambūs pramonės sektoriai: statybos, transporto, energetikos, popieriaus ir celiuliozės gamybos. Dėl to baldininkams tenka sekti šiuose sektoriuose vyraujančias tendencijas.

Mažėjant apvaliosios medienos prieinamumui, augant paklausai ir intensyvėjant konkurencijai dėl žaliavų, jų kainos kils. Galima prognozuoti, kad į žaliavų prieinamumo užtikrinimą artimiausiais metais bus orientuota ir dalis naujų investicinių projektų. 

Atitinkamai, sektoriui teks įjungti aukštesnę pavarą siekiant pažangos tvarumo srityje – užsibrėžti aiškius ESG tikslus, kurie atlieptų griežtėjantį reguliavimą ir sektoriui keliamus uždavinius, taip pat – toliau tobulinti ir derinti visą ESG sistemą, kad tikslai būtų pasiekti. Dabar tam – ypač palankus laikas, nes padėtis rinkoje stabilizavosi, matosi ankstesnių investicijų rezultatai, kuriuos vertinant galima kaupti lėšas ir dėlioti naujų projektų biudžetus. 

Komentaro autorius Tadas Jonušauskas, SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas