Tyrimas: šaltuoju sezonu gyventojai ketina taupyti atsisakydami kavinių, pramogų ir kelionių

Daugiau negu kas antras (59 proc.) Lietuvos gyventojas teigia dėl infliacijos ketinąs rečiau lankytis kavinėse ar restoranuose. Palyginti su pirmu metų ketvirčiu, į viešojo maitinimo įstaigas planuojančių rečiau užsukti gyventojų kiek padaugėjo – mažinti apsilankymų kavinėse ir restoranuose skaičių kovą ketino 54 proc. apklaustųjų. SEB banko iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, kainoms kylant gyventojai žada taupyti ir atsisakydami pramogų bei kelionių.

Keliones linkę atidėti daugiau negu 4 iš 10 (45 proc.) lapkritį apklaustų gyventojų, beveik tiek pat, kiek ir kovą (44 procentai). Mažinti išlaidas pramogoms šių metų pabaigoje ketina daugiau negu pusė (52 proc.) apklaustųjų – kiek daugiau negu pirmą ketvirtį, kai dėl kainų augimo pramogų buvo linkę atsisakyti 48 proc. šalies gyventojų. Beveik kas antras gyventojas (47 proc.) žada taupyti ir atidėdami planus įsigyti buitinės technikos, elektronikos prietaisų, baldų.

„Dėl sparčiai pusmetį kilusios infliacijos gyventojų prioritetai smarkiai nepasikeitė: ir šaltuoju metų laiku gyventojai sako, kad taupys pirmiausiai atsisakydama pramogų, kitų ne pačių būtiniausių paslaugų ir prekių. Palyginti su pirmu metų ketvirčiu, lapkritį jau mažiau gyventojų teigė apskritai neketinantys mažinti vartojimo dėl infliacijos. Vartoti tiek pat, kiek ir anksčiau šiuo metu nusiteikę tik kiek daugiau negu dešimtadalis gyventojų. Vis tiek faktiniai maitinimo, apgyvendinimo, renginių sektorių duomenys kol kas nerodo, kad gyventojai būtų labiau pradėję taupyti“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Pasak jos, nors kainos sparčiai kilo, daugelis gyventojų į savo finansines perspektyvas metams baigiantis žvelgia gana optimistiškai. Ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų prognozuoja, kad per artimiausius metus jų pajamos didės, o kovą pajamų augimo tikėjosi vos 7 proc. gyventojų. Kad pajamos per artimiausius metus mažės, šiuo metu mano 28 proc. apklaustųjų, kai pavasarį 35 proc. būgštavo neteksiantys dalies ar viso pajamų šaltinio.

„Prasidėjęs karas ir įsivyravusi tarptautinė įtampa turėjo didelę įtaką visuomenės nuotaikai, ir tai atspindėjo gyventojų požiūris į savo finansines perspektyvas metų pradžioje. Nors įtampa neatslūgo, kainos sparčiai kilo, o ekonomika ėmė lėtėti, panašu, kad didelė dalis visuomenės prie šių pokyčių prisitaikė ir metų pabaigai ruošiasi būdami gerokai optimistiškesni. Tam įtakos turi ir tai, kad darbo rinka kol kas ir toliau yra stabili“, – pastebi E. Dovbyšienė.

Tyrimo duomenimis, kas trečias (35 proc.) Lietuvos gyventojas lapkritį buvo patenkintas savo dabartine finansine padėtimi. Vis dėlto panaši dalis (32 proc.) visuomenės savo finansinę padėtį yra linkusi laikyti prasta arba labai prasta.

SEB banko iniciatyva visuomenės požiūrio į savo dabartinę finansinę padėtį tyrimą atliko bendrovė „Norstat“ šių metų lapkritį. Apklausoje dalyvavo 1 000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 18–74 metai.