Vaiko pinigai. Kam juos išleidžia tėvai?

Visiems vaikams Lietuvoje, kol sukaks 18 metų, priklauso išmoka, vadinama vaiko pinigais. Šiandien ji siekia 80,5 euro už vieną vaiką.  Pinigai yra skiriami į tėvų nurodytą sąskaitą, vadinasi jie ir sprendžia, kaip teisingai panaudoti gautus pinigus. Koks būdas labiausiai ugdo vaiko finansinį raštingumą ir prisideda prie jo ateities gerovės? 

Vaiko pinigai  bendriems šeimos poreikiams tenkinti

Daugiau negu pusė tėvų vaikų pinigus išleidžia kasdienio vartojimo reikmėms, laikydami šiuos pinigus bendromis šeimos pajamomis, rodo neseniai SEB banko užsakymu atlikta apklausa. Kuo šeimoje  daugiau vaikų, tuo dažniau pinigai  skiriami bendriems šeimos poreikiams tenkinti. 

Dažniausiai vaiko pinigus tėvai skiria būreliams, maisto išlaidoms mokykloje. Vyresniems vaikams, kurie jau geba atsakingai elgtis su pinigais, kai kurie tėvai perveda juos į asmeninę vaiko sąskaitą ir leidžia patiems spręsti, kokią dalį pinigų išleisti, o kokią – taupyti.

Trečdalis tėvų sako, kad vaiko pinigus taupo ir naudoja didesniems vaiko poreikiams tenkinti.

Penktadalis tvirtina, kad šias pajamas investuoja į vaikų ateitį, pasirinkdami investavimo sprendimus.  

Jei vaiko pinigai  – vaiko reikalas 

Jei vaiko pinigus tėvai atiduoda pačiam vaiku, toks tėvų elgesys yra sveikintinas, ypač jei vaikas jau įžengė į paauglystę. 

Jei savo atžalai patikime visus vaiko pinigus, svarbu periodiškai  (kartą per mėnesį ar ketvirtį) skirti dėmesio pokalbiui su vaiku, peržiūrėti sąskaitos išrašus, pasikalbėti apie įsigytus pirkinius. 

Suteikti vaikui laisvę valdyti savo finansus yra viena geriausių finansinio raštingumo pamokų, nes vaikas praktiškai gali įtvirtinti žinias. Tačiau stebėti, kaip vaikas tvarkosi su pinigais, svarbu. Jei nekontroliuosime vaiko finansinės elgsenos ir leisime tiesiog leisti pinigus be aiškaus tikslo, galime padaryti ir daugiau žalos negu naudos. Tai nereiškia, kad turėtume kontroliuoti visas išlaidas, drausti pirkti tai, ko vaikas nori, tačiau turime leisti ne daryti klaidas ir pajusti pasekmes, bet ir padėti iš jų pasimokyti.

Todėl šiame etape yra labai svarbios taisyklės ir aiškūs susitarimai, kokią finansinę atsakomybę perleidžiame vaikui. Vaikas turi turėti būtinųjų išlaidų, pavyzdžiui, už maistą mokykloje, telefono sąskaitą. Taip pat turi turėti aiškią pinigų sumą, kurią galėtų išleisti laisviau, tarkim, draugų gimtadieniams ar pramogoms. Svarbu nepamiršti ir taupymo – sutarti, kurią dalį gaunamų pinigų vaikas atidės norimam brangesniam pirkiniui. 

Nuo pat pradžių vaikui diegti biudžeto valdymo sistemą yra svarbu, priešingu atveju galime sukurti klaidingą iliuziją, kad lengvai kas mėnesį ateinantys pinigai gali būti lengvai ir išleisti maloniems dalykams. Suformavus tokį įprotį, vėliau vaikui gali būti sunku įvertinti prioritetus, išmokti atsidėti pinigų būtiniems poreikiams tenkinti ar taupyti. Visi linkime savo vaikams tik paties geriausio, todėl, patikėdami didesnę sumą pinigų, turime būti tikri, kad jie žinos, kaip su jais tvarkytis. 

Jei vaiko pinigus kaupiate ateičiai 

Kol vaikas dar mažas, valstybės skiriami vaiko pinigai  dažnai pridedami prie bendro šeimos biudžeto. 

Kitas variantas – šiuos pinigus investuoti, ką sakosi darantys penktadalis tėvų. 

Jei vaiko pinigus investuosime į ilgalaikes investavimo priemones, kurių vidutinė metinė grąža, pavyzdžiui, siekia 7 proc., per aštuoniolika metų atidėdami po  80,5 euro per mėnesį galėtume sukaupti per 30 tūkst. eurų. 

Tokia pinigų suma būtų tvirtas pagrindas vaiko savarankiško gyvenimo pradžiai: ją, pavyzdžiui, galima skirti mokesčiui už vaiko studijas. 

Galima bandyti vienu šūviu nušauti ir du zuikius: investuoti pusę vaiko pinigų, o kitą pusę skirti vaiko finansiniam raštingumui ugdyti. Taip per aštuoniolika metų galima sukaupti beveik 16 tūkst. eurų, kas irgi galėtų būti naudinga vaiko savarankiško gyvenimo pradžiai. 

Šiandien rinkoje yra daug galimybių investuoti periodiškai mažomis sumomis. Taip galima investuoti į ETF fondus, kurių vienetais prekiaujama biržoje, taip pat  į ilgalaikes gyvybės draudimo paslaugas ir kartu pasinaudoti valstybės teikiamomis lengvatomis. Koks investavimo būdas  tinkamiausias konkrečiu atveju, geriausia padėtų atsakyti finansų konsultantai, todėl su jais svarbu pasitarti prieš priimant bet kokį investavimo sprendimą. 

Svarbiau už sprendimą yra susitarimas

Nėra taip svarbu, kurį variantą ir vaiko pinigų panaudojimo būdą pasirinksite, svarbu, kad tai leistų  pasiekti užsibrėžtus tikslus. Idealu, jei į sprendimo priėmimą įtrauksite ir vaiką bei paklausite jo, kaip jis pats elgtųsi su pinigais. 

Taip pat svarbu aptarti šeimoje argumentus, kodėl priėmėte vieną ar kitą sprendimą. Jei nuspręsite
pinigus investuoti,  aptarkite, kokios naudos iš to tikitės. Vyresniam vaikui veikiausiai bus įdomu pamatyti ir investavimo rezultatą. Taip leisime jam pažinti investicijų pasaulį, principus, ugdysime finansinį išpursimą ir padėsime pamatyti, kaip galima didinti pinigų vertę. 

Tyrimą SEB banko užsakymu atliko bendrovė „Norstat“, apklausti 300 7–17 metų (imtinai) vaikų turintys tėvai visoje Lietuvoje šių metų rugpjūčio mėnesį. 

Komentaro autorė Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė