Vidmantas Markevičius. Lietuvos gyventojai internete dvigubai daugiau išleidžia mokėdami pavedimu nei kortele
Gyventojai Lietuvoje vis aktyviau naudojasi skaitmeniniais sprendimais atsiskaitydami už prekes ir paslaugas internetu. SEB banko duomenimis, 2024 metais klientai internetu atliko mokėjimų, kurių vertė siekė 2,45 mlrd. eurų – šeštadaliu daugiau lyginant su 2023 metais. Taip pat pastebima, kad vidutinė atsiskaitymo pavedimu suma buvo kone dvigubai didesnė negu perkant su kortele.
Atsiskaitymo būdą pasirenka lanksčiai
„Pernai augo tiek bendras atsiskaitymų internetu skaičius, tiek mokėjimų sumos. Tai reiškia, kad vis daugiau gyventojų ir verslų naudojasi skaitmeninės erdvės ir įrankių teikiamais patogumais: taupo laiką, lygina kainas, dairosi platesnio asortimento ir t. t. Duomenys rodo, kad mūsų klientai internetu atsiskaito už įvairiausias prekes ir paslaugas: nuo kasdienių viešojo transporto bilietų iki atostogų skrydžių ir viešbučių, nuo naujienų portalų prenumeratos iki juvelyrikos dirbinių. Tai siunčia aiškų signalą verslams – tobulinti savo e. komercijos aplinką ir puoselėti santykius su klientais skaitmeninėje erdvėje“, – teigia SEB banko Elektroninės komercijos vadovas Vidmantas Markevičius.
Atsiskaitydami mokėjimo kortelėmis arba pasinaudoję atvirosios bankininkystės (mokėjimo inicijavimo paslauga – MIP) iš viso SEB banko klientai atliko 46 mln. mokėjimo operacijų – net 15,2 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais. Mokėjimų vertė sudarė 2,45 mlrd. eurų – 17,2 proc. daugiau nei prieš metus.
Už brangesnius pirkinius dažniau atsiskaitoma pavedimu
V. Markevičius pastebi, kad atsiskaitymo būdo pasirinkimą dažniausiai lemia konkreti situacija, kurioje atsiduria privatūs klientai. Pavyzdžiui, pastebime, jog klientai, kurie savarankiškai perka kelionių bilietus internetu atsiskaitydami dažniausiai naudoja mokėjimo korteles. O mokėjimo inicijavimo paslauga populiariausia atsiskaitant už prekes lietuviškose e. parduotuvėse, taip pat – mokant komunalinius mokesčius.
Atsiskaityti internetu Lietuvoje ypač populiaru už vadinamąsias mobilumo paslaugas: e. paspirtukų ir trumpalaikę automobilių nuomą, pavežėjimus, viešojo transporto bilietus, transporto parkavimą ir pan.
Skaičiuojama, kad vidutinė vieno pirkinio vertė pernai siekė apie 53 eurus ir buvo 1,7 proc. didesnė negu užpernai. V. Markevičius pastebi, kad atsiskaitydami už pirkinius kortele, žmonės vidutiniškai išleido beveik 40 eurų, o pavedimu – per 70 eurų sumas. „Skirtumas yra kone dvigubas, tačiau gan paprastai paaiškinamas. Didelę dalį mokėjimų kortelėmis sudaro smulkūs atsiskaitymai, tarkim, už parkavimą ar el. paspirtuko nuomą. Tuo metu pavedimai pasirenkami įsigyjant didesnius pirkinius ar mokant už komunalinių paslaugų paketą“, – teigia SEB banko Elektroninės komercijos vadovas.
Po kalėdinio piko ateina sulėtėjimas
Vertindamas e. komercijos srautus, banko atstovas pastebi, jog atoslūgis rinką ištinka vasarą ir žiemą. Pavyzdžiui, pernai birželio mėnesį atsiskaitymų pavedimu skaičius buvo 6 proc. mažesnis už visų 2024 metų vidutinį mėnesio skaičių. Bendra atsiskaitymų vertė birželio mėnesį krito 10 procentų. Panaši tendencija vyravo liepą ir rugpjūtį.
O sausio ir vasario mėnesiai seka po aktyvaus kalėdinės prekybos sezono, metų pradžioje pirkėjai tampa taupesni ir pasyvesni, be to, namuose turimų produktų užtenka ilgesniam laikui. Taigi, pirkimų internetu apimtys antroje žiemos pusėje kiek smukteli.
„Didieji prekybos tinklai neretai akcentuoja, jog pasibaigus didžiosioms šventėms iškart prasideda naujas pasiruošimas Kalėdoms. Ši mintis atskleidžia, kokią didelę svarbą prekybininkai suteikia gruodžio mėnesiui, kai prekybos apimtys pasiekia piką. Nors žinia apie išpardavimus garsiai skamba ir lapkritį (Vienišių diena, Juodasis penktadienis), tačiau klientų elgsena ir įpročiai rodo, kad daugiausia lėšų išleidžiama per kelias savaites iki Kalėdų“, – atkreipia dėmesį V. Markevičius.
SEB banko duomenimis, 2024 m. gruodžio mėnesį prekių ir paslaugų užsakymų skaičius (atsiskaitant kortele arba bankiniu pavedimu) buvo 12,4 proc. didesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o bendros išlaidos išaugo net 18 procentų.