Vienos apgaulingos sukčių žinutės kaina – 113 eurų
Finansiniai sukčiai, siunčiantys suklastotas SMS žinutes ar el. laiškus, iš vieno nukentėjusio gyventojo per pirmą metų ketvirtį vidutiniškai išviliojo 113 eurų. Vadinamasis (phishing), kai apsimetėliai atsiunčia nuorodą į netikrą interneto banką ir bando gauti tik gyventojams žinomus atpažinimo ir saugumo duomenis ir toliau išlieka vienas dažniausių finansinio sukčiavimo būdų.
„Pirmą šių metų ketvirtį sukčiai buvo aktyvūs siųsdami gyventojams apgaulingas žinutes, prisidengdami ir valstybės institucijų, ir bankų vardu. Fiktyvios nuorodos su prašymais įvesti asmeninius duomenis gyventojus pasiekdavo ir per įvairias skelbimų platformas. Verta visada atsiminti patarimą – nesvarbu, koks yra tokių gaunamų žinučių ir laiškų turinys, savo interneto banko ir mokėjimo kortelės duomenų, programėlės „Smart-ID“ PIN kodų negalima įvesti į puslapį, kuris atsidaro spustelėjus nuorodą iš žinutės ar laiško. Teisingiausias sprendimas – patiems įvesti interneto banko adresą tada, kai iš tiesų norite atlikti tam tikras operacijas. Kitu atveju tokia sukčių žinutė gali nemaloniai ištuštinti sąskaitą“, – įspėja Vilija Nausėdaitė, SEB banko valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė.
Anot jos, svarbu įsidėmėti, kad PIN kodas yra tas pats parašas, tik skaitmeninis. Jį pasakyti kitam žmogui – tas pats, kas išjungti namų signalizaciją ar patikėti seifo su santaupomis kodą praeiviui.
„Todėl bet koks prisijungimas prie sistemų, kur reikia įvesti PIN kodus, tvirtinti savo tapatybę, neturėtų būti daromas paskubomis. Šiais laikais finansiniai nusikaltėliai kur kas rečiau jūsų tykos prie durų, bet juos dažnai sutiksite savo telefone ar el. pašto dėžutėje“, – sako banko atstovė.
Nors vidutinis nuostolis, patikėjus apgaulinga SMS žinute siekia 113 eurų, daugiausiai gyventojai taip pirmą ketvirtį prarado ir 2,5 tūkst. eurų. Bendras gyventojų nuostolis, pasikliovus sukčių žinutėmis ar laiškais, pirmą šių metų ketvirtį viršija 42 tūkst. eurų, rodo SEB banko statistika.
„Dažniausiai iš nukentėjusių nuo sukčių asmenų girdime, kad jie skubėjo, gavę netikėtą SMS žinutę ar laišką, išsigando, neįsigilino, nespėjo pagalvoti ir atidavė sukčiams savo duomenis. Todėl, gavus nelauktus prašymus jungtis prie interneto banko ar įvesti mokėjimo kortelės duomenis, primygtinai patariame bent trumpam sustoti ir kritiškai įvertinti gautą žinią. Jei neramu, patiems būtina paskambinti bankui oficialiu telefono numeriu ir pasitikrinti“, – pataria SEB banko atstovė.
Kabliukas – įspūdinga grąža
Daugiausia nuostolių gyventojams finansiniai sukčiai pirmą šių metų ketvirtį padarė apsimetę investicijų specialistais – siūlydami pelningai investuoti į suklastotas investavimo platformas ar perverti lėšas į kriptovaliutų keityklas. Tokiu būdu gyventojų patirti nuostoliai per tris pirmus metų mėnesius viršija 452 tūkst. eurų.
„Dažniausiai tokie apsimetėliai investicijų specialistai gyventojus kalbina rusų kalba ir vilioja išskirtinai didele investicijų grąža. Čia sukčiai, vyraujant didelei infliacijai, sumaniai naudodamiesi psichologija, vilioja gyventojus uždirbti iš turimų santaupų, o neva patrauklų pasiūlymą gavę gyventojai pamiršta patikrinti, ar investicijų svetainė tikra, ir nekreipia dėmesio, ar tokia įmonė apskritai turi licenciją ir teisę teikti investavimo paslaugas, ką lengvai galima sužinoti Lietuvos banko svetainėje “, – sako V. Nausėdaitė.
Ne senjorai
SEB banko duomenimis, nuo finansinių sukčių apylygiai nukenčia ir vyrai, ir moterys. Tiesa, naujausia statistika rodo, kad moterys įprastai patiria didesnius finansinius nuostolius.
„Statistika labai aiškiai parodo, kad nuo finansinių sukčių nukenčia toli gražu ne senjorai, todėl budrūs turėtų būti visi. Įvedę savo duomenis sukčių SMS žinutėse ar laiškuose pinigus dažniausiai praranda 25–54 metų moterys ir 35–44 metų vyrai, o nuo investicinio sukčiavimo dažniausiai nukenčia 45–54 amžiaus moterys ir 45–65 metų ir vyresni vyrai“, – vardija SEB banko atstovė.
SEB bankas nuolat imasi įvairių priemonių, siekdamas mažinti sukčiavimo mastą. Pirmiausia tai gyventojų švietimas ir informavimas sukčiavimo prevencijos klausimais. Taip pat bankas nuolat tobulina savo stebėsenos priemones, kad galėtų aptikti klientui nebūdingas operacijas, nuolat inicijuoja suklastotų interneto puslapių ir sąskaitų, kurias naudoja sukčiai, blokavimą, diegia technologinius sprendimus, bendradarbiauja su kitų infrastruktūrų tiekėjais, kurdamas sprendimus, kurie padėtų riboti finansinį sukčiavimą.
