Žaliasis smegenų plovimas atsirūgsta ieškiniais

Jau ne tik įmonių ar kitų organizacijų veiksmai, bet ir žodžiai, tiksliau, įsipareigojimai – žvirbliu išlekia, o jaučiu sugrįžta. Taip vaizdžiai galima apibendrinti situaciją kalbant apie tvarumą, kai įmonės vis dažniau patraukiamos į teismus dėl to, kad nepasiekia klimato kaitos tikslų, nuo jų nukrypsta ar tiesiog apie savo tvarumą pameluoja. 

Daugybė apklausų, atliktų Europoje ir Lietuvoje, rodo, kad žmonės klimato kaita rūpinasi vis labiau ir tikisi, kad aplinkos puoselėjimas bei tvari veikla bus vienas svarbiausių prioritetų ir verslui. Gyventojai netgi yra pasiryžę ir mato prasmę mokėti daugiau, jei prekė ar paslauga yra tvari, ekologiška. Ypatingą dėmesį ūkinės veiklos tvarumui skiria ne tik vartotojai, bet ir tarptautinė bendruomenė, Europos Sąjunga, griežtinanti reikalavimus įmonėms. 

Tvarumo reikšmę suvokia ir vis daugiau įmonių, bet iš tiesų tvari veikla ir kalbėjimas apie ją – toli gražu ne tas pats. Kiekvienas žodis reklamoje ar prekės užrašas turi būti gerai apgalvotas ir pagrįstas, antraip gresia rimti nemalonumai.

Tokią pamoką pernai gavo kavos aparatų ir kapsulių tiekėja – bendrovė „Keurig Canada“. Bendrovei teko sumokėti 3 mln. JAV dolerių baudą, kai Kanados konkurencijos biuras pripažino, kad bendrovės teiginiai, kad jos vienkartinės gėrimų kapsulės gali būti atiduodamos perdirbti kartu su kitomis perdirbamomis atliekomis, neatitinka tikrovės. Iš tiesų daugelyje šalies provincijų panaudotos kapsulės nebuvo priimamos, be to, įmonės pateikiamos instrukcijos, kaip šias atliekas paruošti perdirbti, taip pat pripažintos klaidinančiomis. Konkurencijos prievaizdai įspėjo: prekes ir paslaugas pristatyti kaip ekologiškas yra neteisėta. 

Šaukimų į teismus sulaukia ne tik savo prekes ar paslaugas kaip tvarias pristatantys verslai, bet ir teršėjai. Antai naftos milžinės „Shell“ vadovybę nemalonumai užklupo dėl bendrovės klimato strategijos, kuri, pasak organizacijos „ClientEarth“ aplinkosaugos teisininkų, yra nepakankama norint pasiekti klimato tikslus. Tai taip pat kelia pavojų ir pačiai bendrovei – pasauliui pereinant prie švarių energetinių išteklių, ji gali nespėti prisitaikyti prie pokyčių ir būtų pasmerkta bankrotui. Įdomu pastebėti, kad atsakomybėn traukiami konkretūs asmenys – vienuolika bendrovės direktorių asmeniškai.

„ClientEarth“ reikalauja Anglijos aukščiausiojo teismo įpareigoti „Shell“ vadovybę pakoreguoti savo strategiją ir valdyti klimato riziką taip, kaip nustatyta Bendrovių akte, bei laikytis 2021-ųjų gegužę Nyderlandų teismo priimto sprendimo iki 2030 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas 45 procentais. Pastarąją nutartį bendrovė yra apskundusi.

Dėl aplinkosaugos klausimų „Shell“ bylos pasiekia ne tik iš Europos. JAV ji kaltinama išpūtusi savo investicijas į atsinaujinančiąją energetiką, o dvi Nigerijos bendruomenės priekaištauja dėl užterštų vandens šaltinių.

Į tvarumo kelią – dėl finansavimo

Bylinėjimaisi su teršėjais gali trukti ne vienus metus. Kur kas efektyvesnis būdas nutraukti taršą – užsukti pinigų srautą. Todėl už aplinkosaugą kovojančios organizacijos skrupulingai vertina ir bankus. 

Pavyzdžiui, didžiausios Vokietijos kredito įstaigos „Deutsche Bank“ aktyvų valdymo padalinys DWS pernai sulaukė kaltinimų įgyvendinant apgaulingą rinkodaros strategiją, kuri vadinama  žaliuoju smegenų plovimu (greenwashing). Pasak tyrėjų, įmonės investavimo paslaugos buvo viešai pristatomos kaip gerokai tvaresnės ir ekologiškesnės, negu jos tokios buvo iš tikrųjų. Paryžiuje ieškinio neseniai sulaukė ir vienas didžiausių Europos bankų „BNP Paribas“ dėl iškastinio kuro finansavimo projektų.

Kaip žmonės lyg balsuodami „už“ ir „prieš“ renkasi prekes ar paslaugas, taip ir bankai, atsižvelgdami ir į teisės aktus,  savo pačių nuožiūra sprendžia, kam skirti savo finansinius srautus: kokius projektus skatinti siūlant palankesnes sąlygas, o kokiais atvejais jas sugriežtinti ar apskritai nefinansuoti projektų.

Investuoti reikėjo vakar

Pro aplinkosaugininkų akis nepraprūsta ir institucijų sprendimai. Keturios didžiausios aplinkosaugos organizacijos padavė Europos Sąjungos politikos formuotojus į Europos Teisingumo Teismą todėl, kad Europos Sąjunga, užsibrėžusi iki 2050 metų neutralizuoti savo poveikį klimatui, taksonomiją papildė kai kurių dujų ir branduolinės veiklos išimtimis. 

Aplinkosaugininkai argumentuoja, kad planetai pavojų kelia visas iškastinis kuras, o elektra, išgauta deginant dujas, negali būti vadinama žaliąja. Ieškinio autoriai teigia, kad Europos Sąjungos taksonomija grįžta prie to paties iškastinio kuro, tik ne kaip anglių ar naftos, o kaip dujų.

Teismo sprendimo tikimasi sulaukti per artimiausius dvejus metus. Taigi bent iki tol bet kokios investicijos į technologijas ar projektus, susijusius su gamtinėmis dujomis, yra rizikingos, nes teismo sprendimas gali priversti pašalinti šį išteklių iš Taksonomijos paketo. 

Susimąstyti ypač priverčia viena ieškinio autorių hipotezė: jei Europos Sąjunga būtų pradėjusi į žaliuosius energetikos sprendimus investuoti bent prieš dešimt metų, dabar nebūtume tokie priklausomi nuo energetinių išteklių importo ir nebūtume turėję tokių energijos bei maisto kainų šuolių, kuriuos pirmiausia pajautė mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.

Tvarumas yra ne ateitis, o dabartis. Tai galimybė mums visiems naudotis nemokamais gamtos ištekliais – saule, vėju, vandeniu – neteršiant aplinkos, bet, atvirkščiai, jai padedant. Todėl tvarumas turėtų tapti vienu iš pagrindinių visų šios planetos gyventojų įsipareigojimų, o rūpestis aplinka – savaime suprantamu, įprastu, kasdieniu dalyku. 

Ypač didelės atsakomybės tikimės iš verslo. Žmogaus ūkinei veiklai, vykdomai siekiant pelno, tenka didžiausia atsakomybė už gamtos išteklių naudojimą ir poveikį aplinkai. Įmonės kartu su atsakingomis institucijomis turi daugiausiai galios pakeisti dabartinę padėtį ir skatinti tvarumą visose gyvenimo srityse.

Komentaro autorius Audrius Rutkauskas, SEB banko tvarumo vadovas