„Iki pensijos aš negyvensiu“ ir „Apie pensiją galvoti man dar per anksti“: du iš daugelio tarp Baltijos šalių gyventojų plačiai paplitusių mitų

Didžiausias skurdo rizikos lygis Lietuvoje stebimas 65 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje, rodo Statistikos departamento duomenys . Jau trejus metus šis rodiklis beveik nesikeičia ir praėjusiais metais kas trečias senjoras (36,5 proc.) buvo priverstas skursti. Skurdo rizikos lygis ir vidutinė senatvės pensija nuolat „galynėjasi“ vienas su kita, kuris kurią pralenks: 2023 m. skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui siekė 564 eurus, o vidutinė „Sodros“ senatvės pensija 539 eurus. 

„Tokią situaciją matome jau ne pirmus metus ir, nors valdžia deda pastangas, kad pensininkų finansinė situacija gerėtų, sparčiai augantis pragyvenimo lygis bei prastėjanti demografinė situacija tam kiša koją. Turime patys prisiimti atsakomybę už savo ateitį ir laiku imtis veiksmų, kad senatvėje turėtume norimas pajamas. Visgi vietoje to, kad ieškotume problemos sprendimo būdų, dažnai kliaujamės klaidingais, bet patogiais įsitikinimais ir pasiteisinimais“, – sako Iveta Pigagienė, „SEB Life and Pension Baltic“ Lietuvos filialo vadovė. 

„SEB Life and Pension Baltic SE“ atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas  atskleidė populiariausius mitus, kuriuos pasitelkiame galvodami apie savo ateitį.  

„Aš ir pensijoje dirbsiu“

Beveik trys iš keturių (74 proc.) žmonių tikisi pensijoje ne ilsėtis, o toliau dirbti. Išties, jei darbas mylimas ir teikiantis pilnatvę, su juo gali būti sunku atsisveikinti. Tačiau turime įvertinti ne tik savo norus, bet ir fizines galimybes. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2050 m. vidutinis Lietuvos gyventojas pensijoje praleis 21 metus . 

„Matome, kad statistiškai vidutinis žmogus pensijoje praleis beveik ketvirtadalį savo gyvenimo. Tai išties ilgas laikotarpis, dalį kurio galbūt norėsis ir toliau dirbti. Tačiau Baltijos šalių gyventojų sveikatos duomenys rodo, kad išėję į pensiją, gera sveikata galime džiaugtis vos šešerius metus , taigi dirbti ilgus metus, sulaukus pensijos, tikrai norės ne kiekvienas“,  – sako I. Pigagienė. 

„Iki pensijos aš negyvensiu“ 

Beveik kas antras (48 proc.) sako, kad nesitiki sulaukti pensijos. „Paradoksalu, tačiau tie patys žmonės, paklausti, kiek ketina gyventi, teigia, kad mažiausiai iki 80 m. Juk niekas neplanuojame mirti anksčiau, nei mums lemta? O statistika palanki mums: žmonėms virš 40 metų tikimybė sulaukti 80 metų siekia beveik 90 procentų“, – komentuoja I. Pigagienė.

„Vis tiek jokios pensijos aš negausiu“

Šiuo pesimistiniu scenarijumi tiki 46 proc. Baltijos šalių gyventojų. Visgi, tai mažai tikėtina. Anot I. Pigagienės, pensiją mes gausime, tik ji bus nedidelė – demografinėmis tendencijomis paremtais EBPO skaičiavimais, pirmoji pensija, sudėjus „Sodros“ ir II pakopos pensijų fondų išmokas, tikėtina, sieks apie 50 proc. buvusio atlyginimo. 

„Apie pensiją galvoti man dar per anksti“

Taip galvoja daugiau nei kas trečias apklaustasis (36 proc.). Tačiau, anot I. Pigagienės, pradėti galvoti apie pensiją niekada nėra per anksti. „Kaupiant ilgą laiką, ypač išryškėja sudėtinių palūkanų efektas. Tai reiškia, kad dirba ne tik jūsų įmokos, bet ir jau anksčiau galimai uždirbta investicinė grąža“, – sako I. Pigagienė. 

I. Pigagienė sako, kad šiuos mitus paneigti galime ir savo pavyzdžiu. „Kai mintyse suksis nerimas dėl ateities, nenugrūskime jo į tolimiausius užkaborius ir nesikliaukime įmantriausiais pasiteisinimais, o pradėkime rūpintis savo būsima pensija patys – kaupkime jai papildomai II ir III pakopos pensijų fonduose ar per investicinį gyvybės draudimą, pasidomėkime darbdavio galimybėmis papildomai kaupti darbuotojų ateičiai ar ieškokime mylimo hobio, kuris vėliau galėtų atnešti pajamų, nes mūsų pensija ir ateitis – mūsų pačių atsakomybė“, – sako I. Pigagienė.

***

Investicijų grąža yra susijusi su investavimo rizika. Investicijų vertė gali mažėti arba didėti, o teigiama grąža nereiškia, kad tokia ji bus ir ateityje. Kai kuriais atvejais nuostoliai gali viršyti investuotą sumą. Jūs patys esate atsakingi už priimtus investavimo sprendimus, todėl, prieš juos priimdami, turėtumėte susipažinti su išsamia informacija SEB interneto svetainėje apie teikiamas paslaugas, pasirinktos investavimo krypties investavimo strategija, taisyklėmis ir taikomais mokesčiais.