Vidmantas Markevičius. Vilioja akcijos ir nuolaidos? Perskaitykite patarimus, kaip apsipirkti saugiai

Vyresnės kartos gyventojų įsitraukimas į e. prekybą pastaraisiais metais rinkai suteikė svarbų postūmį. Tačiau 50-metį perkopę pirkėjai dar tik įsibėgėja – Juodąjį penktadienį ir per metų pabaigos išpardavimus dalis Lietuvos žmonių internetu pirko pirmą kartą gyvenime. Todėl labai svarbu, kad ši patirtis būtų saugi, sklandi ir įkvėptų pasitikėjimo toliau naudotis e. prekybos privalumais. Skaičiuojama, kad vien per šių metų Vienišių dienos išpardavimą SEB banko klientai internetu atliko 16 proc. daugiau užsakymų negu pernai tuo pačiu metu. 

SEB banko Lietuvoje duomenys rodo, kad per pustrečių metų atsiskaitymai kortelėmis elektroninėje erdvėje išaugo daugiau negu dvigubai – 56 procentais. Panašiai per šį laiką padidėjo ir pirkiniams internetu išleidžiama suma, nors dažniausiai į krepšelius keliauja ne būtiniausios prekės. Vartotojai internete gali lengvai palyginti kainas skirtingose prekyvietėse, rasti daugiau informacijos apie norimą prekę ir negaišta laiko vykdami į fizinę parduotuvę. Užsakytos lietuviškos prekės netrunka atkeliauti siuntiniu per kelias darbo dienas. 

E. prekybos augimo prognozės Lietuvoje rodo, kad gyventojai vis labiau įpranta pirkti neišeidami iš namų ar būdami bet kur – išmaniuoju telefonu. Prognozuojama, kad šiemet e. prekybos apimtys augs 6 proc., o 2025 metais ir 2026 metais – po 10 procentų. Įdomu tai, kad augimą ir toliau stipriai skatins 45 metų ir vyresnių gyventojų įsitraukimas. 

Rinkos augimo potencialą atskleidžia SEB banko klientų atsiskaitymų kortelėmis internetu duomenys. 45–54 metų amžiaus klientų, internetu užsisakiusių prekių ar paslaugų, dalis per metus išaugo 5,6 proc. punktais. 55–64 metų grupė pasiekė 7,1 proc. punktų augimą, o 65–74 metų pirkėjų pagausėjo beveik 4 proc. punktais.

Tikėtina, kad metų pabaigoje vyresnio amžiaus pirkėjų e. parduotuvėse pagausės dar labiau, nes pardavėjai pažers įvairių pasiūlymų, akcijų ir nuolaidų. Tačiau norintiems pasinaudoti Juodojo penktadienio ar kalėdiniais pasiūlymais reikėtų išlikti budriems. Kad internete apsipirktumėte saugiai, laikykitės šių taisyklių.

Naudokite tik savo kompiuterį ar išmanųjį įrenginį. Niekada nepirkite iš svetimo kompiuterio ar išmaniojo telefono. Pasitikėkite tik savo įrenginiais, nes jie yra apsaugoti jūsų nustatymais ir antivirusinėmis programomis. Svetima įranga gali būti užkrėsta kenkimo programomis arba turėti nesaugias interneto naršykles, per kurias piktavaliai gali pavogti asmens duomenis ar mokėjimo informaciją.
  
Pasitikrinkite, ar parduotuvė tikra, o ne apgaulinga kopija. Sukčiai nuolat kuria e. parduotuvių kopijas. Jose kone viskas atrodo taip pat, kaip tikrose, tačiau apgaulę išduoda detalės, pavyzdžiui, svetainės adresas. Paprastai į sukčių pinkles žmonės patenka, kai dėmesį patraukia pasiūlymai socialiniuose tinkluose ar iš kitų trečiųjų šalių. 

Todėl visada verta pasitikrinti tiesiogiai – suvesti tikrosios e. parduotuvės svetainės adresą arba pasinaudoti paieškos sistema „Google“. Saugumą padidins įprotis prieš įvedant asmens duomenis dar kartą patikrinti, ar svetainės adresas (URL) iš tiesų yra „Amazon“, „eBay“, „Pigu.lt“ ar kt., o ne kopija, kuria siekiama išvilioti pirkėjo duomenis. 

Neskubėkite ir saugokitės per daug gerų pasiūlymų. Sukčiai žino, kad akcijų medžiotojai iškart atkreipia dėmesį į žemą kainą: „99 žaislinių mašinėlių rinkinys už 9,99 euro“, „95 procentų nuolaida 100 eurų vertės laikrodžiui“. Tai – tik pora pavyzdžių, kaip apgavikai socialiniuose tinkluose vilioja savo aukas. Taigi, jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Įtarumas tokiais atvejais yra geriau negu naivumas: matydami neįprastai mažas kainas būkite atsargūs – patikrinkite pardavėją.  

Prieš pirkdami pasidomėkite pardavėju. Radote gerą pasiūlymą, tačiau pardavėjas – nežinomas ir negirdėtas? Maži pardavėjai nebūtinai yra nepatikimi pardavėjai. Kiekvienas didelis e. prekybos verslas kadaise buvo mažas, net „Amazon“. Vis dėlto prieš perkant iš nežinomo prekybininko būtina įsitikinti, ar jis yra patikimas. Skirkite kelias minutes ir patikrinkite, ar prekybininko įmonė yra registruota, panaršykite pardavėjo „Facebook“ paskyrą, paskaitykite, kokie yra kitų vartotojų atsiliepimai ir reitingai. 

Kai kyla abejonių, ieškokite užrakto ženklo. Užrakto simbolis (🔒) naršyklės adreso juostoje rodo, kad svetainė naudoja SSL (angl. Secure Sockets Layer) šifravimą, kuris apsaugo vartotojų duomenis nuo perėmimo. Jei šio simbolio nėra, geriau nesidalinti savo asmenine ir mokėjimų informacija. Jei adreso juostoje spynelės nėra, jūsų duomenys gali atsidurti piktadarių rankose.
  
Nemokamas viešasis „Wi-Fi“ ryšys gali būti nesaugus. Kad netektų spėlioti, kaip piktadariai pasiekė jūsų duomenis, geriau naudokitės savo mobiliojo interneto ryšiu arba saugiu namų internetu. O jeigu naudojatės viešuoju „Wi-Fi“, tuomet naudokitės ir VPN (angl. Virtual Private Network) paslauga. VPN užšifruoja vartotojo duomenis ir apsaugo nuo galimų grėsmių, jeigu  mėgstate apsipirkti kavinėje, viešbutyje ar bibliotekoje, prisijungę prie „Wi-Fi“. 

Nuolat atnaujinkite savo programinę įrangą. Kai telefonas ar kompiuteris informuoja, kad yra programinės įrangos atnaujinimas ir galite jį įdiegti, – taip ir padarykite. Tai – klasikinis patarimas, tačiau daugybė žmonių yra linkę atidėlioti šį paprastą žingsnį mėnesių mėnesiais. Taigi, norėdami pirkti saugiai, įsitikinkite, kad operacinė sistema, naršyklė ir antivirusinė programinė įranga yra atnaujintos. Jūsų įrenginiai gaus apsaugą nuo naujausių grėsmių ir atakų. 

Atsisveikinkite su 1234 – naudokite stiprius slaptažodžius. Žalgirio mūšio data ar jūsų gimtadienis yra gan silpni slaptažodžiai. Kiekvienai registracijai turėtų būti naudojami unikalūs slaptažodžiai. Jeigu tai per daug sudėtinga užduotis, nes turite ne vieną įrenginį ir daugybę įvairių paskyrų, išbandykite slaptažodžių administravimo programėles, tokias kaip „Apple Passwords“, „Google Password manager“ ar lietuviško vienaragio „NordSecurity“ vystomą „NordPass“. Tai padės sugeneruoti ir saugoti stiprius, unikalius slaptažodžius kiekvienai jūsų paskyrai.
 
Pasitikrinkite, kam pervedate pinigus. E. prekyba – ne turgus ar pinigų pervedimas kolegai už stiklainį medaus. Pirkdami prekes ar paslaugas nenaudokite paprasto tiesioginio pavedimo. Rinkitės mokėjimus kortele ar skaitmeninėmis piniginėmis, pavyzdžiui, „Google Pay“ ar „Apple Pay“, nes šiems mokėjimams visada taikoma papildoma apsauga ir turėsite galimybę atgauti pinigus, jei patektumėte į sukčių pinkles. 
 
Taip pat saugu atsiskaityti už prekes ar paslaugas naudojantis mokėjimo inicijavimo paslauga. Daugelyje lietuviškų interneto parduotuvių ji dažniausiai vadinama el. bankininkystės mokėjimo būdu. Mokant šiuo būdu, beveik visada prašoma papildomai patvirtinti mokėjimą su „MobilID“ ar „SmartID“ tapatybės patvirtinimo priemone. Kai ekrane pasirodo informacija apie atliekamą mokėjimą, stabtelėkite. Perskaitykite, ar mokėjimas atliekamas parduotuvei, kuriai norite atlikti mokėjimą, ar mokama suma sutampa su ta, kurią matėte pirkinių krepšelyje. 
 
Stebėkite išlaidas ir banko paskyras. Periodiškai peržvelgti savo išlaidų eilutes banko paskyroje verta ne vien siekiant pataupyti. Peržvelkite išlaidų eilutes, kad įsitikintumėte, jog visas išlaidas inicijavote pats. 

Reguliariai tikrinkite savo banko sąskaitas ir kredito kortelių išrašus, kad pastebėtumėte bet kokius neįprastus ar neautorizuotus mokėjimus. Jei pastebėsite ką nors įtartino, nedelsdami susisiekite su savo banku.

Būkite ypač atidūs po šventinio apsipirkimo. Sukčiai dažnai šventiniu laikotarpiu, kai padidėja prekių pristatymo intensyvumas ir siunčia įtikinamus e. laiškus. Šiuose sukčiavimo laiškuose gali būti teigiama, kad jūsų siunta užstrigo muitinėje, reikia papildomo apmokėjimo arba būtina atnaujinti asmeninius duomenis. Rekomenduojame nespausti nuorodų ar neatidarinėti priedų tokiuose laiškuose, net jei jie atrodo oficialūs. Visada patikrinkite siuntėjo el. pašto adresą ir nepažįstamose svetainėse neįveskite asmeninių duomenų. Jei abejojate, tiesiogiai susisiekite su pardavėju ar kurjerio tarnyba naudodamiesi oficialiais kontaktiniais duomenimis.

Sukčiai internete kiekvieną dieną mėgina apgauti tūkstančius žmonių. Jiems nesvarbus nei potencialių aukų amžius, nei lytis. 

Tačiau stebint, kaip e. prekyboje Lietuvoje auga vyresnių pirkėjų srautai, verta prisiminti seną posakį, jog šaukštas deguto ir medaus statinę sugadina. Pastebėti degutą e. prekybos versle gali ne tik pirkėjai, bet ir kiti rinkos dalyviai, kuriems turėtų rūpėti klientų patirtis. Mat kartą nudegęs e. pirkėjas gali apskritai ilgą laiką nežiūrėti į e. parduotuvių pusę. Padėti klientams atpažinti patikimas ir saugias prekyvietes – bendras visų rinkos dalyvių rūpestis.

Komentaro autorius Vidmantas Markevičius, SEB banko Elektroninės komercijos vadovas