Lietuvos makroekonomikos apžvalga nr. 86
Negirk dienos be vakaro
Šių metų pirmas trečdalis Lietuvos ekonomikai buvo ramus ir staigmenų nepateikė. Namų ūkių vartojimo mastas po truputį didėjo, pramonės padėtis stabilizavosi, infliacija mažėjo, palūkanų normos nebeaugo, darbo rinka liko stabili. Atrodytų, kad tai visai neblogas pasiekimas ir kad padėtis likusiais šių metų mėnesiais tik gerės. Tačiau neapleidžia nuojauta, kad esame tarsi įklimpę į pelkę, iš kurios nėra lengva pajudėti. Ypač dėl geopolitinio neapibrėžtumo, kuris kiša koją pritraukiant naujus investuotojus. Žinoma, reikia džiaugtis vokiečių bendrovės „Rheinmetall“ planais Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą, bet kartu negalima nematyti, kad nuo karo Ukrainoje pradžios naujų didelių investuotojų į Lietuvą daug ir neatėjo. Negalima negirdėti ir kalbų apie lietuvių nekilnojamojo turto Ispanijoje pirkimo burbulą. Tikslių duomenų nėra, tačiau lietuvių milijonai, išleisti ne savo šalyje, Lietuvos ekonomikos nepagerina. Nesinori nusiraminti galvojant, kad padidintų palūkanų normų įtaka Vakarų šalių ekonomikai didesnių nuostolių nebeatneš. Galiausiai į neviltį varo ir politikų atsainumas šiais rinkimų metais, kai skubama prisiimti nuopelnus už teigiamus pokyčius, bet būti svarbių problemų sprendimo vėliavnešiais nenorima.