Kas gesino optimizmą rinkose trečią ketvirtį?
2022-ieji finansų rinkose buvo vieni prasčiausių metų istorijoje, tačiau 2023 metai atnešė geresnes nuotaikas. Tai rodo ir teigiami pensijų fondų rezultatai – atgauta didelė dalis praėjusiais metais sumažėjusios pensijų fondų vertės. Vis dėlto trečią ketvirtį investuotojų nuotaikos buvo kiek santūresnės, keliais procentais smuko daugelio akcijų ir obligacijų kainos. Taigi kaupiantieji ir investuojantieji dar kartą susiduria su realybe, kad ilgame taupymo kelyje link saugesnės ateities tenka įveikti ne vieną didesnę ar mažesnę nuokalnę.
Metų pradžioje akcijų rinkas supurtęs dirbtinio intelekto proveržis nuteikė teigiamai, tačiau iš esmės investuotojų nuotaikos buvo gana santūrios: „S&P 500“ indekso prieaugį nuo metų pradžios lėmė vos septynių didžiųjų technologijų bendrovių akcijų kainų augimas, o likusių įmonių akcijų kainų pokyčiai nuo metų pradžios buvo gana kuklūs. Didžiausia trečio metų ketvirčio dalis nuteikė optimistiškai: nuo ketvirčio pradžios iki rugsėjo vidurio pasaulio įmonių akcijų ir daugelio obligacijų kainų pokyčiai buvo teigiami.
Vis dėlto rugsėjo viduryje vėl sparčiai kilti pradėjusios palūkanų normos darė neigiamą įtaką daugelio investicijų kainoms. Palūkanų kilimą paskatino investuotojų supratimas, kad aukštos centrinių bankų taikomos palūkanų normos panašiame lygyje greičiausiai bus išlaikytos ilgiau, negu tikėtasi anksčiau. Centriniai bankai ir toliau tęsia kovą su infliacija ir nežada leisti investuotojams ir gyventojams atsipūsti, kol infliacija nesumažės iki 2 procentų. Nors JAV Federalinis rezervų bankas (FED) rugsėjį palūkanų normos nepakėlė, tačiau FED vadovo pranešimo tonas kalbant apie ateitį buvo gana griežtas, ir tai investuotojams leido suprasti, kad negalima atmesti dar vienos palūkanų pakėlimo galimybės. Tuo metu Europos Centrinis Bankas rugsėjį palūkanas pakėlė dar 0,25 procentinio punkto.
Nors infliacija šiemet gerokai sumažėjo daugelyje pasaulio šalių, dėl apie 30 proc. per kelis mėnesius pabrangusios naftos vėl padidėjo infliacijos augimo tikimybė. Be to, darbo rinka daugelyje išsivysčiusių šalių ir toliau yra itin įkaitusi, todėl atlyginimų ir paslaugų kainų augimas greičiausiai dar kurį laiką išliks didelis ir apsunkins centrinių bankų pastangas sumažinti infliaciją.
Kita vertus, geras investuotojų nuotaikas palaikė geri ekonominiai duomenys JAV – tikėtina, kad šiemet bus išvengta recesijos. FED rugsėjo mėnesį netgi pagerino ir šių, ir 2024 metų šalies ūkio augimo prognozes. Nebloga ekonominė padėtis ir metų pradžioje įvykęs dirbtinio intelekto bumas leido JAV įmonėms fiksuoti analitikų lūkesčius viršijusius rezultatus.
Kinijos ekonomikos ir nekilnojamojo turto sektoriaus problemos ir toliau kelia didelę riziką viso pasaulio ekonomikai. Kinijos problemos lėmė, kad ir Kinijos, ir bendras besivystančių šalių įmonių akcijų indeksas šiemet smarkiai atsilieka nuo išsivysčiusių šalių akcijų indekso. Vis dėlto per trečią ketvirtį besivystančių šalių įmonių akcijų rinkų grąža taip pat buvo artima nuliui ir didesnės neigiamos įtakos pensijų fondų rezultatams neturėjo.
Kiek geresnę pensijų fondų grąžą, palyginti su fondų lyginamųjų indeksų pokyčiais, lėmė kiek atsargesnė taktika: mažiau lėšų buvo investuota pasaulio akcijų rinkose, didesnė grynųjų pinigų dalis, trumpesnė vidutinė obligacijų trukmė iki išpirkimo.
Apibendrinant trečiąjį šių metų ketvirtį, belieka priminti amžiną finansų rinkų taisyklę: investuodami nuolatos susiduriame su rinkų svyravimais. Tačiau ilgametė istorija rodo dvi nenuginčijamas tiesas. Pirma – pakilimo laikotarpius visada lydi mažesni ar didesni kritimai, antra – po šių kritimų finansų rinkos visada atsigauna. Taigi panašu, kad dabar yra laikas, kai, šiek tiek atsikvėpę, turime ir toliau sutelkti dėmesį į ilgalaikę perspektyvą.
Komentaro autorius – Paulius Kabelis, „SEB investicijų valdymo“ Investicijų valdymo grupės vyresnysis fondų valdytojas.
