Nelaimė gali ištikti ir sode auginant gėles: draudimo vadybininkė primena kokybiško gyvybės draudimo svarbą

„Jeigu vieną dieną jūsų neliktų, kokią pinigų sumą norėtumėte palikti savo artimiesiems?“ Tokį tiesų klausimą savo klientams dažnai užduoda SEB vyresnioji pensijų ir draudimo vadybininkė Ieva Struckienė, įsitikinusi, kad tik kalbantis su žmonėmis galima suprasti tikruosius jų poreikius. 

„Vienam galbūt užteks ir dešimties tūkstančių eurų, kitam reikia šimtų tūkstančių. Skiriasi mūsų pajamos, šeiminė padėtis, įsipareigojimai, todėl ir suma, kurios, nelaimės atveju, mūsų šeimoms užtektų išlaikyti tą patį pragyvenimo lygį bent kelerius metus, yra skirtinga. Galima apsidrausti milijonu, bet ar klientas galėtų mokėti tokias įmokas? Visada sakau, kad reikia pasirinkti tokias apsaugas, kurios padėtų jaustis tvirtai ir saugiai, tačiau ir įmokos turi būti priimtinos“, – sako I.Struckienė.

Skirtingos ir panašios istorijos

Penkerius metus dirbdama gyvybės draudimo srityje, I.Struckienė susidūrė su daugybe istorijų, kurios visos yra skirtingos, bet kartu ir labai panašios.

„Klientė, dar nesulaukusi keturiasdešimties, auginanti du mažamečius vaikus, pranešė apie savo vyro mirtį. Jiedu prieš kelerius metus paėmė būsto paskolą. Abu buvo jauni ir sveiki, tačiau įvyko nelaimingas atsitikimas. Laimei, imant paskolą, vyras, pagrindinis šeimos maitintojas, apdraudė savo gyvybę visam paskolos likučiui. Šeimai tai buvo labai didelė paspirtis, nes moteriai, kuriai vienai reikės užauginti vaikus ir kurios pajamos daug mažesnės nei sutuoktinio, liko būstas be paskolos. Dideliame skausme bent jau išvengta finansinių sunkumų“, – dalijasi I.Struckienė.

Kita Ievos papasakota istorija nutiko visai neseniai. Klientei, turinčiai studentę dukrą, nustatyta kritinė liga, jos laukia ilgas ir sunkus gydymas, kurį laiką neleisiantis dirbti, o gydantis tokiais atvejais brangi kiekviena minutė. „Klientė minėjo, kad reikia atlikti daug įvairių tyrimų – juk patys žinome, kokios eilės laukiant kompensuojamųjų medicinos paslaugų. Be to, reikia išlaikyti dukrą, kuri yra priklausoma nuo mamos pajamų. Gana didelė draudimo nuo kritinių ligų išmoka palengvins finansinę naštą ir padės kokybiškiau gyventi ir gydytis“, – kalba I.Struckienė.

Nelaimė paskatino apsidrausti bendradarbius

Ieva dažnai girdi, kad klientai savo aplinkoje neįžvelgia jokių rizikų. Sakosi dirbantys „paprastą darbą“ parduotuvėje, gamybos įmonėje ar biure, ar tiesiog sode auginantys gėles. Tačiau, pasak vadybininkės, traumos dažniausiai ir įvyksta tiesiog buityje.

„Daug vyrų sode nukrenta nuo kopėčių. Nelaimės įvyksta ir keičiant elektros lemputę, ir užsimetus verdantį puodą. Štai parduotuvės darbuotoja, kurios darbas buvo tiesiog dėlioti salėje prekes, atrodytų, nieko pavojingo, nuslydo nuo kopėtėlių ir labai stipriai susižeidė pėdą. Ji jau pusę metų negali dirbti ir labai džiaugiasi, kad turėjo draudimą nuo traumų bei laikino nedarbingumo nuo traumų apsaugą. Turint nedarbingumą sumažėjo pajamos, lėšų reikia ir reabilitacijai. Sužinoję, kas nutiko, šios moters bendradarbiai taip pat atėjo apsidrausti, nes susirūpino, kad taip gali nutikti ir jiems“, – sako I.Struckienė.

Gyvybės draudimo ekspertė sako pastebinti kad vis daugiau klientų supranta kokybiško gyvybės draudimo svarbą ir renkasi pilną paketą su papildomomis apsaugomis bei didesnes sumas. Klientai vis dažniau pamini, kad kas nors jų aplinkoje gavo gyvybės draudimo išmoką. „Daug žmonių draudžiasi, ir jų draugai bei artimieji mato, kaip išmoka pagelbėja, leidžia įsigyti mokamas paslaugas ir procedūras. Net jei klientai ir turi santaupų, iš draudimo gautus pinigus daug lengviau skirti gydymuisi“, – pažymi pašnekovė.

Svarbu kalbėtis ir ieškoti išeičių

I.Struckienė primena, kad gyvybės draudimas svarbus ne tik dirbantiems. Kas bus, jeigu, netekus darbo, ištiks bėda, klausia ji. Todėl, net ir labai sumažėjus pajamoms, Ieva kviečia būtinai kalbėtis su gyvybės draudimo konsultantu ir ieškoti būdų išsaugoti sutartį. „Bėda ateina ne tik pas tuos, kurie uždirba daugiau. Gyvybės draudimas dar reikalingesnis turintiems mažas pajamas, kai kiekvienas euras svarbus ir kai nėra didesnių santaupų, iš kurių galima būtų „prisidurti“ ištikus nelaimei“ – kalba I.Struckienė. 

Kalbant apie investicinį gyvybės draudimą, ji pataria neišsigąsti ir nenutraukti įmokų, jeigu laikinai sumažėja investicinė vertė. Šis kaupimas yra grįstas periodiniu investavimu, todėl, rinkos vertei sumažėjus, ypač palanku toliau kaupti, nes įsigyjama pigiau tų pačių investicinių vienetų, o rinkai pakilus sukaupta suma dar labiau išauga. Taip pat svarbu prisiminti, kad, kaupiant pensijai, nederėtų išsiimti pinigų naujam automobiliui ar kelionei, tačiau didelis privalumas, kad investicinis gyvybės draudimas gali pagelbėti sudėtingose gyvenimo situacijose ir tapti „pinigų atsarga“.

„O jeigu kaupiantįjį ištinka bėda ir sumažėja pajamos, blogiausiu atveju galima kuriam laikui sumažint sumą, tačiau stengtis išlaikyti sutartį ir vėliau didinti įmokas, kad užsibrėžta suma būtų sukaupta“, – sako ji. Ir, žinoma, galvoti apie gyvybės draudimą reikia jaunystėje.

Pasak Ievos, jaunesni žmonės taip pat suserga kritinėmis ligomis, todėl neteisinga manyti, kad draudimą nuo kritinių ligų bus galima pasirinkti sulaukus keturiasdešimties. „Kuo žmogus tampa vyresnis, tuo didėja tikimybė, kad atsiras įvairių lėtinių ligų, dėl kurių gyvybės draudimas pabrangs. Dėl to svarbu ilgalaikę sutartį sudaryti kuo jaunesniam ir sveikesniam bei turėti geriausias įmanomas sąlygas visą gyvenimą“, – pažymi I.Struckienė.