SEB bankas suteikė 125 mln. eurų paskolą „Windfarm Akmenė Two“ vėjo jėgainių parkui finansuoti
SEB bankas suteikė 125 mln. eurų žaliąją paskolą vėjo elektrinių parko statyboms Akmenės rajone. Finansavimas skirtas Vokietijos tvarios energijos bendrovės „Aquila Clean Energy EMEA“ valdomai įmonei „Windfarm Akmenė Two“, kuri vystys jau antrąjį vėjo elektrinių parko projektą šiame regione.
„Windfarm Akmenė Two“ įrengs 99,2 megavatų (MW) galios sausumos vėjo parką – jį sudarys 16 turbinų, kurių kiekvienos galia siekia 6,2 MW. Numatoma, kad jis bus pradėtas eksploatuoti 2026 metais.
„Aquila Clean Energy“ apsisprendimas Lietuvoje statyti antrąjį vėjo elektrinių parką rodo tvirtą investuotojų tikėjimą mūsų šalies energetikos sektoriumi. Tai yra vienas didžiausių banko sandorių per pastaruosius metus, o finansuojamas vėjo parkas šiuo metu yra pagal galią didžiausias toks projektas Lietuvoje. Siekiant energetinės nepriklausomybės ir dekarbonizacijos tikslų, atsinaujinančios energijos poreikis sparčiai auga. Mes didžiuojamės galėdami prisidėti prie šio proceso progreso šalyje“, – teigia Tadas Jonušauskas, SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.
Tai jau antrasis „Aquila Clean Energy“ grupės vėjo elektrinių parkas Šiaurės Lietuvoje. Pirmąjį 74,4 MW galios projektą „Windfarm Akmenė One“ taip pat finansavo žaliąją paskolą suteikęs SEB bankas.
„Džiaugiamės vėl bendradarbiaudami su SEB banku ir finansavimu antrajam mūsų vėjo jėgainių parkui Lietuvoje. Svarbiausias mūsų bendrovės tikslas – skatinti energetikos transformaciją ir Europos rinkoms tiekti švarią elektros energiją už prieinamą kainą“, – sako „Aquila Clean Energy EMEA“ generalinis direktorius Andrew Wojtek.
Iš viso iš atsinaujinančių šaltinių mūsų šalyje pernai pagaminta 3,972 TWh elektros energijos, o tai sudaro 70 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Daugiau kaip pusė jos – 2,524 TWh – buvo pagaminta pasitelkus vėją. Vėjo elektrinių pagamintos energijos kiekis pernai, palyginti su 2022-aisiais, išaugo 66,8 procento.
Tokie pokyčiai Lietuvą artino ir prie energetinės nepriklausomybės tikslų. „Litgrid“ duomenimis, vietinė gamyba pernai patenkino 48 proc. viso Lietuvos elektros energijos poreikio. Tai didžiausias rodiklis nuo 2010 m., kai buvo baigta eksploatuoti Ignalinos atominė elektrinė. Lietuvos elektros energijos importas pernai, palyginti su 2022 m., susitraukė 12,7 procento.
Lietuvos nacionalinės nepriklausomybės strategijoje numatyta pasiekti, kad iki 2050 m. šalis 100 proc. reikiamos elektros energijos pasigamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių.
