Z kartą investuoti labiausiai vilioja įmonių akcijos ir NT, o stabdo – ne pinigų, o žinių trūkumas

Jaunoji gyventojų karta Lietuvoje investuoja pakankamai aktyviai – atliktas tyrimas rodo, kad daugiau negu pusė (57 proc.) jų turi investicijų. Dar neinvestuojančius Z kartos (18–27 metų) žmones labiausiai stabdo žinių trūkumas. Po SEB banko Lietuvoje iniciatyva atlikto tyrimo paaiškėjo, kad investuoti dar tik ketinantys vadinamosios Z kartos atstovai startui dažniausiai pasirinktų akcijas ir nekilnojamąjį turtą (NT). 

„Tos pačios kartos žmones vienija panašios patirtys, susiformavusios po reikšmingų istorinių įvykių. Pavyzdžiui, tūkstantmečio arba Y kartos (28–43 metų) žmonės patyrė 2008–2009 metų finansinės krizės padarinius ir tai paveikė jų požiūrį į finansinį saugumą. Z karta šios kolektyvinės patirties neturi, bet jos atmintyje stipriau įsirėžė pandemijos laikotarpio iššūkiai, pakeitę požiūrį ir į rūpinimąsi savo sveikata, ir į nuotolinį darbą. Apskritai, Z kartos atstovus sieja tvirtesnis ryšys su technologijų progresu – jie užaugo su internetu ir išmaniaisiais telefonais. Todėl jaunieji investuotojai labiau vertina lankstumą, dažniau išnaudoja galimybes įdarbinti pinigus per inovacijas, tokias kaip automatizuoti investavimo sprendimai, finansų valdymo programėlės“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė. 

Atskleidė pasirinkimų panašumus ir skirtumus

Pirmą kartą atliktas skirtingoms kartos priklausančių gyventojų investavimo tyrimas atskleidė, kad Z kartos investuotojai savo pinigus dažniausiai nukreipia į akcijas (15 proc.), trečios pakopos pensijų fondus (13 proc.) ir kriptovaliutas (11 proc.).

Analizuodama šiuos duomenis, E. Dovbyšienė įžvelgia panašumų su vyresnės (28–43 metų), vadinamosios Y arba tūkstantmečio, kartos atstovų pasirinkimais. Pavyzdžiui, panašios dalys Z ir Y kartoms priklausančių asmenų renkasi investuoti į akcijas, investicinių fondų vienetus ir biržoje prekiaujamus fondus (ETF). 

Tačiau pastebėta ir investavimo skirtumų: tik 13 proc. Z kartos gyventojų nurodė, kad investuoja į trečiosios pakopos pensijų fondus, kai Y kartos apklaustųjų grupėje – 22 procentai. Investicinį gyvybės draudimą renkasi 8 proc. Z kartos respondentų ir 25 proc. Y kartos žmonių. 

Tyrimas parodė, kad NT yra investavę 8 proc. Z kartos investuotojų, kai Y kartos grupėje tokių asmenų yra daugiau nei dvigubai – 17 procentų. 

Ieško lanksčių sprendimų 

E. Dovbyšienė atkreipia dėmesį, kad investuoti dar nepradėjusius jaunus žmones labiausiai vilioja akcijų ir NT grąža, tačiau būsto nuomai ar žemės sklypo pirkimas paprastai yra siejamas su stambia pinigų suma. 

„Gyvenimo pradžioje ne kiekvienas yra sukaupęs pakankamai pinigų NT įsigyti. Tad suprantama, kodėl Z karta pakankamai stipriai nori investuoti į NT, bet dabartiniame gyvenimo etape dažniau renkasi lankstesnius variantus, priemones, į kurias galima investuoti vos nuo vieno ar kelių eurų per mėnesį“, – dalijasi E. Dovbyšienė. 

Stabdo žinių, o ne pinigų trūkumas 

E. Dovbyšienė išskiria visoms kartoms būdingą panašumą – tris labiausiai viliojančias investicijų kryptis. Dar neinvestuojantys Z, Y ir X kartos atstovai,  atsakydami, nuo ko pradėtų, dažniausiai rinkosi NT, įmonių akcijas ir auksą. 

„Toks visų kartų pasirinkimas rodo, kad kol kas neinvestuojantys gyventojai vis dar nori investicijas sieti su tuo, kas yra materialu ir lengviau apčiuopiama bei suprantama, nes atrodo, kad tai teikia papildomo saugumo jausmo”, – apie neinvestuojančių prioritetus svarsto banko atstovė. 

Svarstydami apie nuo investicijų sulaikančias kliūtis, per apklausą 61 proc. Z kartos asmenų nurodė, kad startui stinga žinių. Palyginti, žinių trūkumą kaip stabdį įvardijo 27 proc. Y kartos atstovų. 

Svariausia priežastis, kodėl neinvestuoja Y ir X kartos atstovai, tyrimo duomenimis, buvo nepakankamos santaupos. Šią priežastį atskleidė kas antras vyresniųjų kartų atstovas. Tuo metu Z kartos gretose ši nuostata buvo silpnesnė: ją palaikė 35 proc. respondentų. 

„Dominuojantis Z kartos atsakymas buvo žinių apie investavimą trūkumas. Tai reiškia, kad jaunoji gyventojų karta į investavimą žiūri atsakingai ir šį procesą vertina kaip pagrįstą išmanymu, o ne sėkme. Z kartą nuo investavimo kur kas mažiau stabdo ir pinigų trūkumas – vadinasi, jie jau yra gerai įsisąmoninę, kad šiuolaikiniai investavimo įrankiai leidžia pradėti investuoti ir nedidelėmis sumomis, tam nereikia sukaupti didelio kapitalo“, – pastebi E. Dovbyšienė.
 

Šių metų gegužę SEB banko užsakymu apklausą atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1 000 asmenų nuo 18 iki 59 metų.